Jonas Kavaliauskas
2020.03.12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimu padėjo galutinį tašką byloje, kurioje prokuratūra ginė viešąjį interesą ir siekė pripažinti negaliojančiu sandorį tarp Prienų rajono savivaldybės, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir buvusios Prienų šilumos ūkio operatorės, bendrovės „Prienų energija“ (dabar „Trakų energija“).
Primename, jog 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta sutartis tarp Prienų rajono savivaldybės ir UAB „Prienų energija“ dėl 2000.09.28 d. sutarties, pagal kurią „Prienų energijai“ buvo išnuomotas Prienų šilumos ūkis, nutraukimo. Prienų šilumos ūkį valdant bendrovei „Prienų energija“ šilumos energijos kaina gyventojams, kurie naudojasi centralizuotai teikiama paslauga, buvo viena didžiausia šalyje. Prienų rajono savivaldybė daug metų vedė derybas su operatoriumi dėl kainos sumažinimo, bet situacija nesikeitė. Sutartis dėl šilumos ūkio nuomos turėjo pasibaigti po 2015–2016 metų šilumos sezono pabaigos. Pagal pasirašytas 2000 metais šilumos ūkio nuomos ir turto nuomos sutartis po 15 metų Prienų šilumos ūkis turėjo būti perduotas už 1 litą (0,29 euro). Bet Prienų rajono savivaldybė dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų nutraukta anksčiau laiko. Tam turėjo įtakos ir tai, jog savivaldybės šilumos įmonėms buvo leista pasinaudoti ES lėšomis įrengiant biokatilines.
Savivaldybė nesutiko, kad biokatilinę statytų operatorius, nes tai reikštų nuomos sutarties pratęsimą, o „Prienų energija“ jau buvo praradusi Savivaldybės politikų pasitikėjimą. Savivaldybės įmonė AB „Prienų šilumos tinklai“ pradėjo biokatilinės statybą ir vedė derybas dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko. Ir „Prienų energija“ sutiko anksčiau laiko nutraukti sutartį, bet paprašė padengti dalį investicijų į tinklus, nes, pagal bendrovę, jos dar neatsipirko. Buvo sutarta, jog AB „Prienų šilumos tinklai“ per 3 metus „Prienų energijai“ sumokės 432 586,09 Eur (ir PVM) ir perims šilumos ūkį į savo rankas.
Bet 2015 m. prieniškis Audrius Narvydas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nes, jo manymu, savivaldybė perimdama ūkį turėjo sumokėti operatoriui 1 litą, o ne pusę milijono eurų.
Prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą ir ginčai perėjo į teismus.
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, jog AB „Prienų šilumos tinklai“ perėmė prieš 15 metų „Prienų energijos“ išnuomotą turtą, kurio, anot auditorių, likutinė vertė visu milijonu eurų mažesnė, nei buvo prieš 15 metų. Maža to, bendrovė, pagal tuos pačius auditorius, nepagrįstai įsipareigojo „Prienų energijai“ padengti neamortizuotas investicijas į šilumos trasas (daugiau negu 0,5 mln. eurų).
2017 metais Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, paklaustas, kaip vertina faktą, kad prokuratūra kreipėsi į teismą dėl, jų manymu, viešojo intereso gynimo, atsakė, jog visi savivaldybės veiksmai, perimant šilumos ūkį, buvo daromi vienu tikslu – palengvinti miesto ir rajono žmonėms mokesčių už šilumą naštą. Pasak mero, šilumos ūkio perėmimo sutartis buvo derinama su šios srities advokatais ir sudaryta atsižvelgiant į galiojančius įstatymus.
Anot A. Vaicekausko, mūsų šalyje teisingumą vykdo teismai ir tik jie gali konstatuoti, ar buvęs šilumos ūkio nuomininkas pagrįstai nurodė padarytų investicijų likutinę vertę.
Po galutinio Lietuvos Aukščiausio Teismo verdikto meras Alvydas Vaicekauskas pasakė, jog visada laikosi pozicijos, kad 2015 m. pasirašyta sutartis buvo reikalinga ir palengvino rajono žmonėms mokesčių naštą. Pasak savivaldybės vadovo, gerai, kad į situaciją įsikišo Valstybės institucijos, nes, kai net 8 metus vyko ginčai su „Prienų energija“ dėl aukštos kainos, palaikymo nebuvo sulaukta. „Nesigailiu sprendimo dėl biokatilinės statybos ir sutarties su operatoriumi nutraukimo“, – teigė A. Vaicekauskas.
Šio proceso iniciatorius Audrius Narvydas, kuris yra išrinktas į Savivaldybės tarybą, mano, kad atgautos lėšos turi būti nukreiptos į šilumos kainos gyventojams sumažinimą.
AB „Prienų šilumos tinklai“ direktorius Ramūnas Blaževičius patikino, jog pagal 2015 m. sutartį mokėtina suma „Prienų energijai“ nebuvo įtraukta į sąnaudas, apskaičiuojant šilumos kainą, o buvo mokama iš įmonės santaupų.
Tiesa, tvirtinant šilumos kainą, kuri įsigaliojo nuo 2018.01.01 d., o Valstybinė kainų ir energetikos reguliavimo komisija tai padarė vienašališkai be savivaldybės pritarimo, komisija nurodė sumažinti sąnaudas 825 000 eurų, nes šią sumą gyventojai buvo permokėję, kol galiojo dar „Prienų energijos“ patvirtinta pastovioji kainos dalis. Ši suma galėjo būti dar didesnė, jei ne Savivaldybės tarybos sprendimas sumažinti gyventojų mokamą kainą, nes vietoj dujų, gaminant šilumos energiją, buvo naudotas biokuras.
Meras Alvydas Vaicekauskas patikino, jog grąžinta „Prienų energijai“ sumokėta suma bus panaudota išskirtinai investicijoms į šilumos ūkį.