Kas valdo valstybę, kurioje žemė tapo „kilnojamuoju turtu“?

Vacys Staknys

Žemės reforma Lietuvoje tęsiasi jau 30 metų ir vis nesimato jos pabaigos. Ir visą tą laiką dėl žemės vyksta teismai. NŽT direktorius Laimonas Čiakas, praeitais metais apsilankęs Prienuose, džiaugėsi, jog NŽT pralaimi tik 15 % teisminių bylų. Jo manymu, tai geras tarnybos darbuotojų darbo įvertinimas. Tiesa, į gegužės 22 d. Prienuose vykusį susitikimą gerbiamas L. Čiakas atvykti nerado laiko ir atsiuntė pavaduotoją. Kodėl?

Į šį klausimą, tikėtina, bus atsakyta. O gal ir ne. Kaip ir į Seimo sprendimą, kuris pavertė žemę kilnojamu turtu. Gaila, bet žemės reformos pradžioje įteisintas principas sujaukė teisiškumo principą ir atvėrė duris korupcijai. Kas atsakys už tai, kad tikrieji žemės savininkai ir jų paveldėtojai neatgavo savo žemės, o apsukrieji džiaugiasi „perskraidintais“ plotais prie ežerų ir miškų? 

Šis amžius išskirtinis tuo, kad jame sočiai gyvena tie, kas valdo informaciją ir naudoja ją savo turtų gausinimui. O kas valdo informaciją? Ogi tas, kuris dirba tą darbą. 

Vienas jaunas žmogus, kuris gynė savo tėvų teises byloje, kurioje buvo bandomas įteisinti žemės sklypų „perstumdymo“ principas, pasakė, jog tikėjo valstybine institucija iki tol, kol nesusidūrė su tamsiąja jos puse. O ji – labai sistematizuota. Tie, kurie privalo būti padėjėjais žemės klausimais, patys tampa žaidėjais, pamiršdami, jog nėra dievai, o tik pasamdyti atstovauti valstybės piliečiams, bet ne sau. Deja, realiame gyvenime viskas vyksta kitaip. Valdininkija įsigalėjo ir pamiršo, kam tarnauja. 

Gegužės 22 d. Prienuose vykęs žemės savininkų ir žemėtvarkininkų susitikimas patvirtino išvadą, jog kai kurie NŽT darbuotojai savo veiklos misiją supranta kaip tarnavimą saviems interesams, o ne žmonėms. Bet Veiverių kadastrinės vietovės žemės savininkų laimėta byla teikia vilčių, jog į šią problemą atkreips dėmesį ir Seimas, ir Vyriausybė. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazimieras Starkevičius pažadėjo imtis parlamentinės kontrolės ir įsigilinti į Kauno apygardos teismo medžiagą bei įvertinti tarnautojų veiksmus. Jo manymu, būtina sudaryti „juodąjį sąrašą“ tarnautojų, kurie priima tokius sprendimus. Žemės ūkio ministras A. Palionis dėl NŽT veiksmų išsakė tvirtą poziciją ir nurodė NŽT atlikti tyrimą dėl NŽT Prienų-Birštono skyriaus darbuotojų veiksmų byloje, kurioje žemėtvarkininkai sąmoningai palaikė klaidinančią ieškovo poziciją.

Nors viešojoje erdvėje yra nuskambėjusi ne viena byla, kurioje NŽT Prienų-Birštono skyrius patyrė fiasko, skyriaus vedėja tesugebėjo prisiminti vieną bylą.

Teisūs žmonės, kurie retoriškai klausė, ar nors vienos pralaimėtos bylos pinigines sumas reikėjo skyriaus darbuotojams mokėti iš savo kišenės? Ne, nes visada moka valstybė, o tiksliau, mes visi. Gal atėjo laikas keisti šią nuostatą ir už klaidas įvesti žemėtvarkininkų asmeninę atsakomybę? Tada kiekvienas pagalvos, kad prieš priimant sprendimą reikia devynis kartus pamatuoti ir tik paskui kirpti.