Kad šiukšlės gamtoje negražu, regis, suprantame visi, bet kaip jos ten tuomet atsiranda? Kasmet rengiamos akcijos „Darom“, seniūnijose vis triūsia viešininkai, savo aplinką prisižiūri gyventojai ir įmonės, įstaigos, o vis tiek – yra ką kuopti. Ir kyla mintis, kad labiausiai teršėjams patinka vandens telkiniai – jų pakrantės nusėtos plastikiniais ir stikliniais buteliais, maišeliais, lėkštėmis ir kitu civilizacijos „turtu“. Atrodo, kad kažkokia tamsioji žmogaus asmenybės pusė masina bjauroti tai, kas gražu ir sau pačiam, ir kitiems. Kitų paaiškinimų sugalvoti irgi galima, tačiau svarbiausia kas kita – yra daug tokių, kurie nesibodi pakelti svetimo numestą šiukšlę, kurie kasmet ateina į talkas ir rūpinasi ne tik savo aplinkos, bet ir visuomenės mėgstamų vietų švara.
Tad nors kasdien Stakliškių seniūnijoje viešininkai švarina ir gražina kraštą, darbo atsiranda ir kitiems.
Veikti yra ką, tereikia tik apsidairyti šeimininko žvilgsniu. Penktadienį, balandžio 25-ąją, popietę užvirė darbas Stakliškėse – mokyklos aplinką švarino vaikai, o seniūnijos darbuotojai su seniūnaičiais ir talkininkais ėmėsi būsimosios rekreacinės zonos prie tvenkinio. Čia po truputėlį ruošiama vieta šventėms, susibūrimams, kada nors turėtų stovėti scena, o netrukus tvenkinio pakrantė bus išlyginta ir apsėta žole. Tad talkininkai šioje vietoje grėbstė nupjautą žolę, rinko šiukšles, sodino medelius. Dirbo pajuokaudami, pasitardami, bandydami įsivaizduoti, kaip atrodys ši vieta po kelerių metų.
Kaip ir kasmet, talkininkai triūsė Užuguostyje, švarindami ir gražindami kapinių aplinką, bažnyčios šventorių. Klebonas Aurymas Tarasevičius su padėjėjomis kovojo su didžiule pernykščių lapų krūva, nemažai vargo buvo ir prie kapinių, kur teko rūšiuoti žaliąsias atliekas, rinkti žvakių indelius, plastikines gėlės ir kt. Be abejo, amžinojo poilsio vieta, bažnyčia ir šventorius neliečiama vieta ne visiems, todėl ir čia buvo visai ten nederančių atliekų – kas ką valgė ar gėrė, taip ir paliko.
Ir penktadienį, ir šeštadienį, nors ir negausūs būreliai, dirbo ir kitose seniūnaitijose – Medžionių, Pikelionių, Pieštuvėnų, o vyšniūniškiai „užpuolė“ karo griuvėsiais virtusių buvusių kultūros namų aplinką. Tad, kas netingi, tam darbo apstu.
