Rūta Vainienė
Praėjusį savaitgalį Vilniuje šurmuliavo tradicinė Kaziuko mugė. Į ją sugužėjo amatininkai ir prekiautojai iš visos Lietuvos, pasižmonėti ir įsigyti Kaziuko suvenyrų plūdo minios žmonių. Mugė, kurios ištakos siekia XVII amžių, tapo pavasario pradžios simboliu, neatsiejama sostinės gyvenimo dalimi.
Daugiau mugės privalumų nei trūkumų įžvelgia net tie, kuriems mugė stipriai apriboja galimybes automobiliu pasiekti namus. Šiukšlės po renginio – taip pat tik maža ir greitai ištaisoma smulkmena. Ši vieta mylima ir politikų, ypač prieš rinkimus – jie būtinai ateis „pabendrauti su rinkėjais“, pabūti tarp žmonių, užkąsti, pakalbinti pardavėjus ir demonstruoti bendrystę su tauta. Kaziukas džiugina, budina, ir kažin ar atsirastų norinčių išbraukti šį tradicinį renginį iš miestiečių gyvenimo.
Deja, šią pakilią nuotaiką ir spontaninę rinkos tvarką lengvai galėtų suardyti tie, kurių akys „užaštrintos“ laisvuose mainuose įžvelgti ne abipusę naudą, bet nuolatinius pavojus. Juk Kaziuko mugė yra ir ekonominis reiškinys, verslas – vyksta prekyba, aptarnaujami vartotojai, uždirbamos pajamos. Ekonominė veikla Lietuvoje yra detaliai reglamentuojama ir kontroliuojama, nes siekiama apsaugoti vartotoją ir valstybę nuo įvairiausių grėsmių – pradedant nešviežiu maistu, baigiant šešėliu.
Įsivaizduokime, kaip Kaziuką gali apibūdinti pedantiškas verslo kontrolierius, kuris kasdieną ieško pažeidimų kitose prekybos vietose. Jis mugėje nematys linksmų ir patenkintų žmonių, bet įžvelgs viso blogio koncentratą: šešėlį, grėsmę žmogaus ir visuomenės sveikatai, netgi – nelygias verslo sąlygas. Prekyba vyksta be kasos aparatų, atsiskaitoma grynaisiais, plika akimi matosi močiutės, kurios kažin ar turi verslo liudijimą. Kuo ne šešėlio karalystė? Kasos aparatai jau įvesti prekybai maisto produktams dengtose turgavietėse, nuo gegužės 1 d. jie bus taikomi ir prekybai pramoninėmis prekėmis. Ar ne laikas būtų imtis ir Kaziuko – sakytų uolusis kontrolierius?
Lietuvoje galioja griežtos prekių ženklinimo taisyklės, o štai kai kurios Kaziuko prekės – riestainiai, verbos ir net žaislai – parduodami nepaženklinti. Įtarusis kontrolierius, besivadovaudamas „o kas, jeigu“ principu, turėtų į Kaziuko mugę siųsti dideles pajėgas tikrintojų ir išimti „iš apyvartos“ netinkamai paženklintas prekes. Kažin, kiek prekeivių liktų po tokio reido?
Viešojo maitinimo įstaigoms taikomi detalūs reikalavimai, kaip turi būti gaminamas ir parduodamas maistas. Kaziuke žmonės valgo neplovę rankų, maistas gaminamas lauke, praeiviai čia pat gali jį uostyti ir ragauti. Toks vaizdas šiaušia plaukus įtariajam higienistui: o kas bus, jei apsinuodys valgytojai? Juk greičiausiai lašelis atsakomybės kris ir jiems, tad grįžęs į darbą po mugės jis svajoja, kad pagaliau būtų „imtasi“ ir lauko prekybos sutramdymo.
Viešosios tvarkos palaikytojai po mugę taip pat vaikšto neramūs – juk vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose draudžiama, o štai centrinėje miesto gatvėje dažnas jį gurkšnoja. Bausti ar ne? Kaip pareigūnas – turėtų, bet kaip žmogus – supranta, kad padarytų visišką nesąmonę. Kaziukas suteikia progą pasireikšti net įtariems moralistams, kurie gali pamatyti ne pavasario tradiciją, bet vartotojiškumo puotą. Jie ims pasmerkti tuos, kurie parduoda, ir tuos, kurie pirko dar vieną krepšį ar verbą.
Pateiktas įtarusis kontrolieriaus žvilgsnis į Kaziuką yra sutirštintas, tačiau visgi nelabai toli nuo realybės. Nauji ekonominės veiklos reguliavimai gimsta būtent pagal išdėstytą logiką. Suvaržymai ateina pramintais takais: kai nepasitikima vartotoju ir jo nuovokumu, kai siekiama sukurti visiems lygiai blogas sąlygas, kai įžvelgiami dideli pavojai ten, kur jie yra minimalūs. Taip reguliavimai išplinta į vis daugiau žmogaus gyvenimo sričių, skverbiasi vis giliau į kiekvieną jų, jau yra pasiekę ir patį Kaziuką, kur prekyba palaipsniui vis labiau suvaržoma.
Ir jei kam šioji mugė atrodo 400 metų senumo rinkos gaivalas, kurį verta sureguliuoti pagal naujausias reguliavimo madas, kartu jis turėtų būti ir gyvas pavyzdys, kad maži reguliavimai rinkos ir žmonių sveikatai nekenkia. Kaip nekenkia Kaziuke, taip nekenktų ir kitose ekonominio gyvenimo srityse.
Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją.
