Nors pernai ir užpernai gaisruose nežuvo nė vienas vaikas, šiemet ugnis jau nusinešė 5 vaikų gyvybes, o 6 vaikai gaisruose patyrė įvairių traumų. Skaudžių pasekmių galėjo būti ir daugiau, bet ugniagesių gelbėtojų dėka šiais metais buvo išgelbėti 7 vaikai. Beje, vien šiemet dėl vaikų išdykavimo su ugnimi jau kilo beveik 34 gaisrai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausiai vaikų gyvybių ugnis Lietuvoje nusinešė 2004 m., kai juose žuvo 13 vaikų (2005 m. – 10, 2006 m. – 12, 2007 m. – 12, 2008 m. – 7, 2009 m. – 3, 2010 m. – 0, 2011 m. – 2, 2012 m. – 1 vaikas).
Šis pavasaris taip pat paženklintas skaudžiomis vaikų žūtimis. Balandžio 6-osios vakarą iš Alytaus rajono, Mančiūnų kaimo, buvo gautas pranešimas, kad dega gyvenamasis namas, o jo viduje yra žmonių. Ugniagesiams atvykus į gaisro vietą, degė medinis namo prieangis. Ugnis jau veržėsi ir pro stogą. Ugniagesiai iš namo išnešė du vaikus, o po kelių minučių ir dar vieną vaiką ir moterį. Deja, medikai konstatavo jų mirtį. Šio gaisro metu žuvo moteris, gimusi 1987 metais, ir trys jos vaikai, gimę 2011, 2007 ir 2006-aisais metais. Gaisro aplinkybės tiriamos. Kitas gaisras, nusinešęs vaikų gyvybes, šiais metais kilo Rokiškyje, kur kovo 14 d. ugnyje žuvo dvi 1995 m. gimusios mergaitės. Šio gaisro metu tėvas spėjo iš degančio namo išnešti 2010 m. gimusį sūnų. Gelbėdamas vaiką jis apdegė veidą.
Kaip liudija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tragiškų gaisrų statistika, jie neretai kyla socialinės rizikos šeimų būstuose. Todėl vien praėjusiais metais priešgaisrinės priežiūros pareigūnai prevencinių akcijų metu aplankė per 4000 tokių šeimų, atkreipė jų dėmesį į nesutvarkytas krosnis, neišvalytus dūmtraukius ar netvarkingus buitinius elektros prietaisus. Be to, tokiuose būstuose buvo įrengta per 1100 autonominių dūmų detektorių, garsiniu signalu įspėjančių apie gaisro pavojų. Vien akcijos „Būk saugus, moksleivi“ metu, kuri vyko 460 mokymo įstaigų, priešgaisrinių žinių ir įgūdžių įgijo per 27 tūkst. moksleivių.
Kaip teigia priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, nors kasmet Lietuvoje vyksta prevencinės akcijos „Būk saugus, moksleivi“ ir „Kūrenkime saugiai“, o mokyklose vaikai mokomi saugios gyvensenos, bet tėvai taip pat vaikus turėtų nuolatos mokyti, kaip elgtis, jeigu namuose kiltų gaisras ar įvyktų kita nelaimė.
Vaikas turi žinoti, kad įsiplieskus ugniai, būtina kuo skubiau palikti grėsmę gyvybei keliančią patalpą ir kviesti suaugusius bei skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Vaikams privalu paaiškinti, kad gaisro metu, išbėgus iš degančio kambario ar namo, negalima į jį grįžti atgal, prisiminus, kad jame liko kompiuteris, mobilusis telefonas ar kiti daiktai. Vaikai turi žinoti, kad jokiu būdu gaisro metu negalima slėptis spintose, po stalu ar antklode, nes tokiu atveju jie gali uždusti, be to, juos sunkiau bus surasti ir išgelbėti.
Ugdant vaiko saugumo įgūdžius, jam reikėtų papasakoti, kas nutinka neatsargiai elgiantis su ugnimi, paaiškinti, kaip buvo galima išvengti nelaimės. Beje, asmeninis tėvų ir kitų artimųjų pavyzdys yra vienas svarbiausių auklėjimo metodų, nes vaikai nuolat stebi ir yra linkę mėgdžioti suaugusiųjų elgesį. Jeigu tėvai, išeidami iš namų patikrina, ar neliko įjungti šildymo ar kiti buitiniai elektros prietaisai, jei visada, kai kūrenama krosnis, jie uždaro jos dureles, tai ilgainiui taps ir vaiko įpročiu.
PAGD informacija
