Šiemetė kurorto šventė pasipuošė išties didingu pavadinimu: „Birštonas – Nemuno karūna“. Mero pavaduotojo Juozo Aleksandravičiaus manymu, šie žodžiai primena karališkąją krašto istoriją, susijusią su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, su Jogailaičių dinastijos palikuonimis, su karaliene Barbora. Nors Abiejų Tautų Respublikos laikai negrįžtamai nugrimzdo į praeitį, tačiau juos pakeitusi santvarka Birštonui nebuvo pragaištinga – miestas tapo Rusijos imperijos didžiūnų mėgstamu kurortu, čia sveikatos ir ramybės ieškojo ir mūsų tautos kilmingieji bei šviesuoliai. Pelnytai „žaliuoju Nemuno perlu“ miestas vadinamas ir šiandien – jaukus, dailus ir ramus, maloniai pasitinkantis kiekvieną svečią ir įskiepijantis jam nemąžtantį troškulį grįžti dar kartą ir vėl pasisemti čia dvasios ir kūno jėgų. Kilmingas, karališkai iškilnus ir dosnus savo grožiu kurortas vertas kiekvieno jam skiriamo komplimento, ir tuo turi didžiuotis jame gyvenantys žmonės. Apie tai jie turi galvoti ne tik šį savaitgalį, kuomet pasiners į šventės šurmulį ir linksmybes, bet ir kasdien, savo darbu, talentais ar gerais darbais garsindami karūnos vertą savo gimtinę.
