Pastaraisiais metais kambarinės gėlės vis dažniau tampa namų interjero dalimi. Žmonės jas perka ieškodami paprasto būdo atnaujinti erdves, sukurti jaukesnę aplinką ar į namus įnešti daugiau gyvybės.
VU Botanikos sodo uždaro grunto vyr. kuratorė Teresė Jokšienė dalijasi patarimais kaip prižiūrėti augalus namuose ir atkreipia dėmesį, kad tik laistyti neužtenka. Didelę įtaką augalo sėkmingam augimui turi jo teisingas persodinimas.
Kaip suprasti, kad gėlei vazone jau per ankšta?
Anot T. Jokšienės vienas aiškiausių ženklų, kad augalui trūksta vietos, pro vazono dugno skylutes besiveržiančios šaknys. Tokiu atveju šaknų sistema jau nebetelpa inde ir augalas nebegali normaliai vystytis. Dažnai tai pastebima tik laistant, kai šaknys pasirodo iš apačios.
„Dar vienas signalas – prarastas augalo stabilumas. Jei gėlė ima svirti į šoną, o vazonas tampa per lengvas išlaikyti jos svorį, tai rodo, kad šaknys nebeturi pakankamai erdvės. Tokiais atvejais augalą verta perkelti į didesnį indą, paliekant šaknų gniužulą beveik nejudintą“, – teigia T. Jokšienė.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į lapų pakitusią spalvą – jaunuose lapuose atsirandančios tamsios, neaiškių kontūrų dėmės gali signalizuoti apie prasidėjusį šaknų puvinį. Anot T. Jokšienės, tokioje situacijoje delsti nereikėtų, nes pažeista šaknų sistema nebegali aprūpinti augalo vandeniu ir maistinėmis medžiagomis.
Gėles persodinti galima ne tik pavasarį
Daugeliui įprasta manyti, kad persodinimo darbai turi būti atliekami pavasarį. Toks požiūris nėra klaidingas, nes pavasarį augalai pradeda aktyviau augti ir lengviau prisitaiko prie pokyčių. Vis dėlto tai nėra vienintelis tinkamas metas.
Pasak botanikės, geru laikotarpiu gali tapti ir žiemos pabaiga, kai augalai pamažu išeina iš ramybės būsenos. Tai išduoda besiskleidžiantys nauji lapai ūglių viršūnėse. Šiuo metu persodintas augalas dar nėra pasiekęs intensyvaus augimo fazės, todėl patiria mažesnį stresą. „Vis dėlto ramybės būsenoje esančių augalų geriau neliesti be rimtos priežasties. Jei augalas atrodo sveikas, lapai tvirti, o šaknys dar netelpa per vazono kraštus, persodinimą galima atidėti. Skubėjimas šiuo atveju dažniau pakenkia nei padeda“, – sako T. Jokšienė.
Dažniausios persodinimo klaidos
Viena dažniausių klaidų – netinkamai pasirinkta žemė. Dalis žmonių renkasi durpinius substratus, manydami, kad jie tinka visiems augalams. T. Jokšienė pabrėžia, kad dauguma kambarinių augalų geriau jaučiasi kompostinėje žemėje, kuri yra puri ir pralaidi orui bei vandeniui.
„Taip pat dažnai neįvertinamas vazono tipas. Nors augalui nėra esminio skirtumo, ar vazonas plastikinis, ar keraminis, priežiūros sąlygos keičiasi. Ne glazūruoti keraminiai vazonai greičiau išgarina drėgmę, todėl tokiuose induose augalus tenka laistyti dažniau“, – pasakoja T. Jokšienė. Dar viena klaida – persodinimo darbų atlikimas nepasiruošus. Botanikė primena, kad daugelio augalų sultyse yra dirginančių medžiagų, todėl verta pasirūpinti pirštinėmis. Taip pat svarbu turėti švarius įrankius ir naują substratą paruošti iš anksto, kad iš vazono išimtos šaknys kuo trumpiau liktų ore.
Kaip padėti augalui lengviau prisitaikyti po persodinimo?
Specialistė pabrėžia, kad po persodinimo augalui reikia laiko atsigauti. Pirmosiomis dienomis geriausia jį pastatyti toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, kad sumažėtų drėgmės netekimas per lapus. Pažeistos šaknys dar kurį laiką negeba pilnai aprūpinti augalo vandeniu.
„Naudinga kelias dienas palaikyti augalą drėgnesniame ore. Tai galima padaryti lengvai apipurškiant aplinką vandeniu, ypač jei namuose sausas oras. O trąšų po persodinimo reikėtų neskubėti naudoti. Rekomenduojama palaukti bent mėnesį, kol augalas įsitvirtins naujame substrate. Per anksti panaudotos trąšos gali sudirginti šaknis ir dar labiau apsunkinti augalo prisitaikymą“, – teigia T. Jokšienė.