Tarmės – etninės kultūros pagrindas. Tikroji kalba yra ta, kuri mus lydėjo nuo vaikystės, kurią mes girdėjome iš savo tėvų ir senelių. Tai yra mūsų tarmė.
2013 metai yra paskelbti Tarmių metais. Išlaikant lietuvių kalbos tarmių gyvąją tradiciją, Balbieriškio bibliotekos bibliotekininkės pakvietė į popietę Balbieriškio pradinės mokyklos pirmokėlius su savo pradinių klasių mokytoja Ramute Švediene. Kadangi balbieriškiečiai nors ir nėra tikri dzūkai, bet dzūkuoti moka, kalbėjome ne tik apie dzūkišką bet ir žemaitišką tarmę.
Smagu, kad į renginį atbildėjo ne tik būrys pirmokėlių su savo mokytoja, bet ir pirmoko Justo Kariniausko mamytė bei Auksės Judickaitės močiutė Birutė Mitrulevčienė, kuri padainavo dzūkiškų ir žemaitiškų dainų. Justo mamytė Asta dzūkiškai pasekė pasaką, supažindino su dzūkiškais savaitės dienų pavadinimais, bibliotekininkės bei mokytoja mokė patarlių ir priežodžių, aiškinosi įvairių žemaitiškų ir dzūkiškų žodžių reikšmes.
Tarmių metai yra skirti pabrėžti lietuvių kalbos grožį, tad bibliotekininkės, baigdamos popietę, palinkėjo nepamiršti mūsų senelių, tėvų kalbos, nesigėdyti ir nepamiršti kalbėti savo gimtąja tarme.
Pasak pedagogės R. Švedienės, vaikai kalba taip, kaip nori (tarmiškai ar literatūrine kalba), niekas jų niekada neverčia, tačiau viską lemia tėvų auklėjimas ir diegiamos vertybės. Todėl svarbu kuo anksčiau puoselėti tautines vertybes, ugdyti meilę savo Gimtinei. Jei tėvai moko mylėti savo tarmę, kalbą, tai ir Tėvynę vaikai mylės.
E. Marcinkevičienė,
Balbieriškio vyresnioji bibliotekininkė
