Šiandien daugelis žmonių gyvena nuolatiniame skubėjime, informacijos gausoje ir socialinių lūkesčių spaudime. Nenuostabu, kad stresas ir nerimas tampa dažni kasdieniai palydovai. Nors šiuolaikinė psichologija siūlo įvairių metodų, verta atsigręžti į senovės išmintį. Stoicizmas – filosofinė mokykla, susiformavusi senovės Graikijoje, iki šiol išlieka aktuali, nes jos patarimai yra praktiški ir paprastai pritaikomi kasdienybėje. Stoikai, tokie kaip Seneka, Epiktetas ar Markas Aurelijus, mokė, kaip išlaikyti ramybę net ir sunkiausiose situacijose.
Kontrolės dichotomija – atskirk, kas priklauso nuo tavęs
Vienas pagrindinių stoikų principų – kontrolės dichotomija. Tai reiškia, kad žmogus turėtų skirti dėmesį tik tiems dalykams, kurie priklauso nuo jo paties, o visa kita – priimti ramiai. Pavyzdžiui, negalime kontroliuoti kitų žmonių nuomonės ar netikėtų gyvenimo įvykių, tačiau galime kontroliuoti savo reakciją į juos. Šis suvokimas leidžia sumažinti nerimą, nes išmokstame paleisti tai, ko vis tiek nepakeisime. Šiuolaikinėje psichologijoje tai artima kognityvinės elgesio terapijos principams, kurie moko realistiškai vertinti situacijas ir nukreipti dėmesį į savo veiksmus. Panašias mintis pasakoja Marko Aurelijaus knyga „Sau pačiam”, kurioje akcentuojama, jog ramybė slypi mūsų pačių viduje.
Gyvenimas pagal gamtą ir paprastumo paieška
Stoikai pabrėžė, kad gyvenimas tampa lengvesnis, kai laikomasi paprastumo ir nededama bereikalingų vilčių į materialius dalykus. Jie mokė, kad žmogus turėtų orientuotis į dorybes, o ne į išorinius pasiekimus ar turtus. Tai aktualu ir šiandien – nuolatinis lyginimasis su kitais, socialinių tinklų įtaka ir vis didesnis materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimas dažnai tampa nerimo šaltiniu. Paprastumo filosofija leidžia atsikratyti perteklinio spaudimo ir daugiau vertinti tai, ką turime. Kaip rašė Markas Aurelijus, tikrasis turtas slypi mūsų viduje, o ne išorėje.
Kasdienės praktikos ramybei pasiekti
Stoikai siūlė ne tik teoriją, bet ir praktinius įrankius, kurie puikiai veikia ir šiandien. Viena iš jų – dienoraščio rašymas, kuriame galima apmąstyti savo dieną, klaidas ir pasiekimus. Toks įprotis padeda atsiriboti nuo emocijų ir pažvelgti į problemas blaiviau. Kita naudinga praktika – vizualizacija, kai įsivaizduojame sunkumus, galinčius nutikti, ir iš anksto pasiruošiame juos priimti. Šis metodas mažina baimę ir ugdo vidinę stiprybę. Be to, stoikai skatino medituoti apie laikinumą – suvokti, kad tiek malonumai, tiek sunkumai yra laikini, todėl nereikia prie jų prisirišti.
Stoikų požiūris į kasdienius iššūkius
Stoikų filosofija tampa ypač naudinga tuomet, kai tenka susidurti su kasdieniais sunkumais – vėlavimais, nesusipratimais darbe ar netikėtais planų pokyčiais. Pavyzdžiui, stovėdami eismo kamštyje daugelis žmonių patiria stresą, nes jaučia, jog praranda laiką. Stoikai tokioje situacijoje primintų, kad kelio sąlygos nepriklauso nuo mūsų kontrolės, todėl geriausia priimti jas ramiai ir panaudoti šį laiką apmąstymams, muzikos ar tinklalaidės klausymui. Panašiai galima elgtis ir darbe: jei vadovas priima sprendimą, kuris nepatinka, stoikas primintų, jog negalime pakeisti kitų žmonių minčių, tačiau galime pakeisti savo požiūrį ir ieškoti, ką gero tokia situacija gali atnešti.
