Jau keletą dienų Prienų krašto žmonės švenčia Užgavėnes. Juk Užgavėnės – šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Jau nuo senų laikų žinoma visoje Europoje, kad per Užgavėnes daug valgoma, ypač mėsiškai. Kiekvienas žino, kad kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente.
Senoliai apie Užgavėnę
Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų. Visi skubėdavo iki Užgavėnių išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai, drobulės ir t. t. Visi ruošdavosi Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau paleisdavo. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia devynis patiekalus. Po Užgavėnių sekanti diena vadinasi Pelenų.
Kaip buvo švenčiama Prienuose
Prie kultūros ir laisvalaikio centro susirinkę prieniškiai džiūgavo, kad vaikai turės kur pašėlti ir blynų bei lašinukų pakrimsti. Vogčiomis žvilgčiodami per petį stebėjosi, kad nemato Morės. Tačiau tai truko neilgai, nes pamatė persirengėlių eiseną, kurios priešakyje Kanapinis, botagėliu mataškuodamas, skynėsi kelią su Medike, o paskui juos mosuodama rankomis keliavo Morė. Pagaliau šventės kaltininkė, ant kuolo pakibusi ir nutaisiusi velnišką šypseną, įsikūrė prie kultūros ir laisvalaikio centro. Tačiau susirinkusiems pabodo žvelgti į Morę ir jie pradėjo šėlti. Giltinė, Ubagė, Kanapinis ir už kolonos besislepiantis Lašininis bei besiblaškančios tarp susirinkusiųjų čigonės kvietė šokti ir visokių žaidimų žaisti. O čia vaikams buvo labai jau smagu! Rungtis vietoje rogučių padangos traukimas su keleiviu, aulinio mėtymas į padangos vidų, blynų valgymas, riestainio nuo botagėlio čiaumojimas, maišu priešininko numušio nuo dėžės rungtis ir dar daugiau visokiausių eibių krėsti siūlė renginio organizatoriai. O kad rungtys būtų ko nors vertos – nugalėtojai prizais buvo apdovanojami. Šėlo vaikai, taip vydami žiemą iš Prienų, tačiau, kaip ir dera, viskam ateina laikas pradėti, viskam ir baigtis. Uždegta Morė pažiopčiojusi į dausas nudūmijo. Tik laikas parodys, ar gerai buvo šėlota, nes tik žiemos išėjimas ir geras derlius bus atsakymas.
Vilija Čiapaitė
