Vilija Čiapaitė
Vasario beveik vidurys. Kaip ir dera, nuo pat ryto kiekvienas ruošėsi Užgavėnių šventei. Prienų krašto muziejaus kieme būriavosi Morės, kurios savo išskirtiniais apdarais jau keletą savaičių puikavosi ir kvietė smalsiuosius jomis pasigrožėti. Subėgo, sulėkė ir stengėsi savo grožybėmis viena kitą nurungti, kai kurios net siuntė bučinius. Tačiau Užgavėnių dieną, visi, kurie balsavo už jas, kai kurias privertė didžiai nusiminti, o kitos gi išsišiepusios džiaugėsi, kad prizininkėmis tapo! Bene didžiausių linksmybių sulaukė pati pačiausia Morė, kuri tai debesis ilgomis rankomis, tai įsikibusi žiemą laikė. Susirinkusieji pirmiausiai, kad nugalėtų visas negandas, prikirto lašinių, ant smalčiaus (taukų) keptų blynų – tiek miltinių, tiek bulvinių. Juk laukė didelis darbas – žiemą išvaryti iš šių kraštų!
Šventė, vainikuota žaidimais ir Morės sudeginimu
Prieniškiai rinkosi į Prienų krašto muziejaus kiemelį, kur laukė kepamų blynų magiškas kvapas, Kanapinio ir Lašininio vaikštynės ir vienas kito pasikumščiavimas. Oi, oi, ko tik tinginys, lašiniais apaugęs Lašininis nesugalvojo grauždamas per žiemą dešrigalį! Intrigantas ir mokantis manipuliuoti storulis ir žmonių būryje bandė skleisti negandas ir blogį. Tačiau kovose su stipruoliu raumenimis apaugusiu Kanapiniu jam buvo toli kaip iki mėnulio! Taigi šokiai, linksmybės, varžytuvės ir blynų valgymas, o gal net persivalgymas, subūrė visus prie Morės. Oi, kaip ji aimanavo, oi, kaip prašėsi paleidžiama, tačiau ugnies liežuviai jai taip padus pakaitino, kad net paleido žiemą ir debesis aukštybėsna, kad vieta būtų pavasariui. Juk su pavasariu ateina darbymečio metas, kuomet reikia arti, sėti. Kaip žiemą išvarysi, tokio derliaus sulauksi. Juk tam ir skirtos Užgavėnių sulėktuvės, kad iki Velykų užsigavėtume ir surikiuotume darbus! Morės pelenus susiglemžė tamsa, kad paskleistų juos po dangų ir taip praneštų, kad žiema jau išvaryta!
