Didelį nerimą kelią augantis sukčiavimų skaičius, ypač elektroninėje erdvėje. Kasmet nukentėjusių nuo sukčių asmenų skaičius auga, nors informacijos pateikiama daug, tačiau žmonės vis dar pakliūna į apsimetėlių pinkles.
Atkreipiame dėmesį į dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus.
Telefoniniai sukčiavimai, kuomet skambinantys asmenys apsimeta įvairių įstaigų darbuotojais (pvz., Policijos departamento, Migracijos departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnais, banko darbuotojais) ir bando išvilioti pinigus, banko prisijungimo ar asmens duomenis. Labai dažnai skambintojai būna rusakalbiai asmenys. Patarimas – kuo skubiau nutraukti pokalbį, neteikti JOKIŲ duomenų, jeigu skambutis dėl „artimojo“ nelaimės – susisiekti su artimuoju patiems.
Avansinis sukčiavimas – populiariuose skelbimų portaluose ar pardavimų platformose skelbiami apgaulingi skelbimai apie pigiau už įprastą rinkos kainą parduodamą prekę, už ją prašomi pervesti rankpinigiai arba visa pinigų suma iš karto. Į sukčių pinkles galite papulti ir patys parduodami įvairius daiktus (buitinę techniką, vaikų daiktus, transporto priemones ir kt.). Tokiais atvejais pardavėjas gauna žinutę (dažniausiai naudojamos Viber ar WhatsApp programėlės), kad domina parduodama prekė, tačiau gyvena kitame mieste, negali pats atvykti paimti, todėl atsiunčia nuorodą neva kurjerių tarnybos, kur prašoma suvesti pardavėjo duomenis, ko pasekoje nuskaitomos lėšos iš pardavėjo sąskaitos. Patarimas – nedarykite skubotų sprendimų, kritiškai įvertinkite tiek „pirkėją“, tiek „pardavėją“, įsitikinkite jo patikimumu (pasidomėkite atsiliepimais, internetinio adreso tikslumu).
Investicinis sukčiavimas. Lėšų išviliojimas prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis. Investicinio sukčiavimo schema – kai aukai skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla (prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, ir pan.). Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pradinį dažniausiai nedidelį įnašą. Vėliau apsimetėliai teikia „konsultacijas“ kur ir kaip investuoti. Patarimas – patikrinti, ar įmonė turi licenciją verstis investavimo paslaugomis, kreiptis į centrinį banką pasitikslinti, ar įmonė veikia teisėtai ir ar nesulaukta dėl šios įmonės neadekvačiai daug skundų, būti atsargiam ir paskubomis nesusigundyti „lengvais pinigais“.
Romantinis sukčiavimas. Sukčiai ieško aukų pažinčių interneto svetainėse, tačiau kontaktui užmegzti taip pat gali pasinaudoti socialiniais tinklais ar elektroniniu paštu. Patarimas – būkite labai atsargūs dalindamiesi asmenine informacija socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse, saugokitės prašymų pervesti pinigų, nesidalinkite kompromituojančia informacija, visada įvertinkite galimą riziką.
Netikėti svečiai namuose. Neįsileiskite nepažįstamų asmenų į namus, net ir asmenų, prisistatančių įmonių, įstaigų darbuotojais, nebijokite patikrinti, paklausdami vardo, pavardės, paprašyti parodyti pažymėjimą. Jokiu būdu neduokite (nekeiskite) pinigų ir neatskleiskite banko prisijungimo duomenų. Jei kyla bent menka abejonė – nebendraukite.
Gavę bet kokį pasiūlymą, žinutę, laišką visada įvertinkite grėsmes ir riziką. Ir labai svarbu – nepriimkite skubotų sprendimų, nors ir labai gražus ir viliojantis pasiūlymas būtų.
Pastebėję įtartinus asmenis ar automobilius, įsidėmėkite, praneškite policijai. Jei nukentėjote nuo sukčių kreipkitės skubios pagalbos telefonu 112 ar www.epolicija.lt.
Jei kyla klausimų ar reikia patarimo galite susisiekti su Birštono policijos bendruomenės pareigūne Milda Mardosiene, tel. 8-614-76170, el. paštu milda.mardosiene@policija.lt ar žinute socialiniame tinkle Facebook „Birštono policijos bendruomenės pareigūnė“.
