Kaip išgelbėti neeilinį mokytoją arba kariška šventė Jiezno gimnazijoje

Jiezno gimnazija, kaip ir daugelis Lietuvos mokyklų, turi seną gražią tradiciją Mokytojų dieną paversti savivaldos diena, kad mokytojai pailsėtų, o mokiniai paragautų jų duonos. Šį renginį, pasiskirstę užduotis, organizuoja mokinių parlamentas, vienuoliktoji ir dvyliktoji klasės. Visi labai stengėmės, kad ši diena mūsų mokytojams taptų tikra Švente. O paskui atlikome nedidelę apklausą…

Gimnazijos direktorius P. Veteris:

„Esu sujaudintas. Visų pirma, sužavėjo šventės organizatorių ir vedėjų pagarba mokytojams, nuoširdumas ir kultūringas elgesys. Renginys labai sklandus, be pauzių ar nereikalingų elementų. Visiems mokytojams nepaprastai patiko aktų salės (patalpos, kurioje vyko šventė) dekoras. Malonu, kad gimnazija turi tokių mokinių kaip D. Bartuševičius – išradingų, nagingų ir kruopščių. Išradingumu ir kūrybiškumu vieni kitiems nenusileido ir koncerto, skirto mokytojams, dalyviai: dainavo, šoko, vaidino, repavo, kūrė vaizdo siužetus. Ką bekalbėti apie dramos pamokas lankančių dvyliktokų pantomimą ir mini spektakliuką, filosofiškai pasakojantį apie medžio ir berniuko draugystę. Pasirodymus stebėjusių mokytojų bei mokykloje apsilankiusių mokytojų senjorų akys iškalbingai bylojo – šventė. Labai džiugu, kad Jiezno gimnazija turi seną gražią tradiciją į svarbiausius renginius pasikviesti ir į užtarnautą poilsį išėjusius mokyklai bei vaikams gyvenimą atidavusius žmones. Pagarbą savo mokyklai ir joje dirbantiems bei dirbusiems žmonėms jau kelinti metai gražiai įprasmina šios mokyklos 33-ios laidos abiturientė, dabar advokatė Laima Kizalavičiūtė-Razvickienė: ji yra įsteigusi nominaciją ir premiją gimnazijos Metų mokytojui bei atminimo dovaną vienam iš mokytojų senjorų. Šiemet šiomis dovanomis apdovanotos lietuvių kalbos mokytoja N.Kuliešienė ir buvusi ilgametė prancūzų kalbos mokytoja P. Matusevičienė. Esame dėkingi poniai Laimai už gražų pagarbos savajai mokyklai pavyzdį.“

D. Bajorienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui:

„Eidama į darbą tikėjausi šventės, buvau gerai nusiteikusi (Jiezno gimnazijoje Mokytojų dienos paminėjimas visada ypatingas), tačiau mokinių kūrybingumui nėra ribų… Netikėtai buvome tapę karinės mokyklos kursantais: pasitikrinome regėjimą (sakė, kad ką reikia matome), kūrėme kuopos skanduotę, „apsišaudėme“ proto mūšyje, kūrėme maskuotės pavyzdžius, dalyvavome kariuomenės talento konkurse „Zet faktorius“ („vadovai“ sakė, kad kol mokykloje dirba tiek talentų, jų užteks ir kariuomenei, ir taikiai bendruomenei), dainuodami žygiavome… Paskui dar laukė vaišės ir gražus koncertas. Dėkoju mokiniams ir jiems vadovavusiems mokytojams už šventę ir sakau: džiaugiuosi, kad esu mokytoja.“

Mokytoja R. Bubnienė:

„Mokytojų diena – viena gražiausių mokyklos švenčių, šįkart prasidėjusi nespėjus įžengti į mokyklą: dovanotas rožės žiedas, gyvas maršas, džentelmeniškas palydėjimas iki klasės durų… Visa tai jau nuo ankstaus ryto kūrė smagią, šventišką nuotaiką. O po pirmos pamokos visiems gimnazijos mokytojams uniformuoti kariūnai (sakėsi esą karinės organizacijos „MATO66“ atstovai) įteikė griežto turinio šaukimus į karinę stovyklą „Kaip išgelbėti neeilinį mokytoją“. Nuo ko ir kodėl ketinama jį gelbėti, paaiškėjo, kai „mokymų“ vedėjai taikliai pareiškė: „Karinė organizacija „MATO66“ pamatė, kad mokytojai silpnai pasirengę susirungti su mokiniais, nes šiandien nemobilizuotas neeilinis mokytojas lengvai įveikiamas mobilizuoto eilinio mokinio“. „Mokymams“ sėkmingai pasibaigus, visiems mokytojams suteiktas neeilinio mokytojo laipsnis. Ir iš tikrųjų gali pasijusti neeilinis, kai vaikai moka parodyti tokį gražų dėmesį, nuoširdžiai padėkoti.“

Mokytoja G. Aleksonienė:

„Tokią dieną įsitikini, kad vaikai, kuriuos mokai ar mokei, –  šaunūs, protingi ir išradingi. Buvo gera: kad šviesus mokinių bei mokytojų bendravimas, kad puošniai (nors ir kariškai) ,,užmaskuota“ aktų salė, kad jauduliu dvelkė spektakliukas, kad daug gėlių ir mielos vaišės…“

Mokytojos R. Kandrotienė ir A. Noreikienė:

„Puiki šventė, nuo ankstyvo ryto kupina staigmenų. Labai gražiai ir maloniai pasitiko kostiumuoti vaikinai, palydėję į klasę. Nustebino šaukimai į karinę stovyklą. Pasakiškai išradingai papuoštas mokytojų kambarys ir – ypač – salė. Labai smagios užduotys, geri vedėjai. Smagu, kad ir visi mokytojai aktyviai dalyvavo: žaidė, atliko užduotis. Nuotaikingas koncertas ir netradicinis jo vedimas. O labiausiai sužavėjo, kad visą dieną išlaikyta kariuomenės tema. Gal tik košės pritrūko, bet užtat kibinų ir torto – į valias. Po renginio nesinorėjo niekur eiti ar važiuoti, kad nesugadintum tokios gražios šventės nuotaikos. Dėkojame šauniems dvyliktokams.“

Lukas, vienuoliktokas:

„Mums labai patiko bendrauti su pirmos klasės mokinukais, nes jie šaunūs ir smagūs. Malonu, kai klasėje būna tyla ir visi visų klausosi. Paskutinės pamokos metu susėdome į ratuką ir klausėme, kas kam patiko. Nudžiugino vieno vaiko atsakymas: „Man labiausiai patiko mokytojai!“

Eitvilė ir Emilija, vienuoliktokės:

„Mokėme antrokus. Jau kokie geri, mandagūs, paklusnūs! Buvo labai smagu, bet tikromis mokytojomis gal nesinorėtų būti – sunkus ir labai atsakingas darbas…“

Aštuntokai:

„Mums pamokas vedė dvyliktokai. Normalios pamokos buvo, kaip ir tikrų mokytojų. Girdėjom, kad jie, rengdamiesi pamokoms, planus rašė. O kai kurie gal net griežčiau už mokytojus elgėsi!“

Lukrecija, Ernestas ir Rokas, 3b klasės mokiniai:

„Mus mokė vienuoliktokai Eimantas ir Andrius. Jie buvo visai kaip tikri mokytojai: skaitėm ne paprastai, o susiskirstę vaidmenimis, atsiskaitėme daugybos lentelę ir po sakinį kūrėme pasaką. Labai geri mokytojai.”

Taigi Šventė pavyko! Norėtųsi, kad šventinio džiaugsmo šiluma kuo ilgiau šildytų mūsų mokytojų kasdienybę.

Jiezno gimnazijos 4g klasės mokiniai