Jokiu dokumentu nepagrįstą istoriją apie šalia Birštono kapinių už tvoros „palaidotą“ žmogų pateikė viena studentė (pavardės nenoriu minėti) savo 2001 m. bakalauriniame darbe „Senosios Birštono kapinės“, p.21. Jos pasakojimo esmė tokia: 1911 m. Birštone poilsiavo lenkų kilmės vokiečių karininkas Antonis Schymanskis, kuris užmezgė romaną su Kurhauze dirbusia jauna lietuvaite Maryte. Baigiantis atostogoms karininkas savo mylimajai pasipiršo, bet ši ne tik nesutiko tekėti, bet ir išdavė jį su kitu. Įsimylėjęs Antonis 1911 m. liepos 8 d. ant Kurhauzo laiptų nusišovė. Toliau cituoju autorę pažodžiui: „Po šio įvykio mergina, norėdama išpirkti savo kaltę, palaidojo karininką A. Schymanski, kaip savižudį, už Birštono kapinių tvoros ir net pastatė jam paminklą ir niekada Birštone nesirodė.“ (E. M., 2001 m. bakalaurinis darbas „Senosios Birštono kapinės“, p.21).
Jau penketą metų skaitmeninu Lietuvos kapines, tarp jų ir Birštono, todėl užrašas už kapinių tvoros esančiame paminkle suglumino, nes legendą buvau girdėjusi, bet vokiečių kalboje vardas Antonie yra moteriškas, o vyriškas variantas būtų Antoni. Be to, žodis GEB. prieš pavardę rodo mergautinę arba jos šeimos pavardę (gebóren – gi̇̀męs, gi̇̀musi), t. y., „GIM(usi) TELLER“. Tas pats trumpinys prieš gimimo datą: „GEB. 22 DECEMBER 1856“ reiškia GIM(usi) 22 gruodžio 1856.
Kad būčiau visai tikra, į pagalbą pasikviečiau profesionalią vertėją, kuri parašė taip: „Antonie vokiškai tikrai yra moteriškas vardas, o geb. vienareikšmiškai nurodo mergautinę pavardę. Tai moters kapas, Antaninos Telerytės Šimanskienės, sulietuvinus“. Istorija tokia graudžiai graži, o filologija ją sugriauna visiškai – deja, bet taip yra… „Keine Ahnung…“, kaip pasakytų vokietuks (Turim, ką turim…).
Kadangi Birštono bažnytinės mirties registrų knygos yra prieinamos tik iki 1910 m., patikrinti, ar toks palaidojimas buvo registruotas 1911 m., kol kas negaliu. Tačiau ir versija, kad liuteronas ir savižudis negalėjo būti palaidotas katalikiškose Birštono kapinėse, yra taip pat nelogiška. Visai netoli, Prienų mieste, buvo liuteronų kapinės (kur dabar stovi „Žiburio“ gimnazija). Antra, tai buvo XX a. pradžia ir niekas nebelaidojo savižudžių už kapinių tvoros. Tose pat Prienų senosiose kapinėse, šiaurės rytinėje dalyje, buvo atskira sekcija, skirta kitatikiams, savižudžiams ir nekrikštams.
Antra vertus, ar paprasta tarnaitė galėjo sau leisti pastatyti tokį brangų marmurinį paminklą su metaline tvorele? Vargu.
Lieka tikėtis, kad šiomis dienomis atsidarysianti pažadėta virtuali Lietuvos valstybinio istorijos archyvo biblioteka leis įminti ir šio kapo mįslę.
Janina Leonavičienė
(Antaninos Šimanskienės, gimusios Taller, kapas Birštono parke. Nuotraukos autorės)
