Vilija Čiapaitė
Mes kiekvienas turime svajonių, tik, deja, jos ne visos išsipildo. Gal dėl to, kad kai kurios nerealios, o gal pritrūksta užsispyrimo. Tačiau aš norėčiau papasakoti apie svajonę, kuri tapo malonia realybe.
Prienuose, J. Brundzos gatvėje duris atvėrė jauki krautuvėlė. Nedaug dar kas žino, kur ji ir kuo joje prekiaujama, tačiau tikri gurmanai, mėgstantys ryte išgerti gardžios ir geros kavos, tikrai čia ras to, ko trokšta. Juk ne paslaptis, jog išgėręs nuostabios kavos ar arbatos, pasijunti daug darbštesnis ir geresnės nuotaikos. Šioje krautuvėlėje dominuoja ne kiekybė, o kokybė. Kaip žinia, marketingo centruose nusiperkame pigios arbatos arba kavos, tačiau tokios, kad gertum su pasimėgavimu ir norėtum pavaišinti svečius ir geriausius draugus, vargu ar juose rasi, o šioje krautuvėlėje viskas kitaip.
O kad čia kokybė gera, teko pačiai įsitikinti. Ne vienas gurmanas pasakys, jog geros kavos gali išgerti tik Italijoje, tad krautuvėlės šeimininkė ir prekiauja tik toje šalyje paruoštomis kavos pupelėmis, o arbatžolės vežamos iš Vokietijos, kur, kaip žinia, gamintojai ypač rimtai atsako už produkcijos kokybę.
Minėtos krautuvėlės lentynose galima rasti ir savotiškų indų šiems gėrimams. Pūpsantys arbatinukai ir puodeliai tiesiog prašyte prašo, kad į juos būtų įpilta kvapnaus gėrimo…
Pakalbinau šios jaukios krautuvėlės savininkę Ramintą Kazlauskienę. Ji pasakė, jog gyvenimas jos nelepino. Teko padirbėti užsienyje, kur užsidirbusi pinigų neskubėjo jų išleisti, nes jau tuomet svajonių buvo daug, tačiau reikėjo rinktis vieną iš jų, realiausią. Turinti kosmetologės specialybę, ji nesusigundė šių paslaugų teikimu. Savos „salelės“ kūrimu ji svajojo tol, kol nesusipažino su Rimvydu ir Gitana Skorupskiais, kurie ir tapo jos svajonių išsipildymo pranašais. Glaudus bendradarbiavimas ir labai geros sąlygos buvo priimtinos, ir Raminta ėmėsi ieškoti patalpų. Suradus, reikėjo pasirūpinti remontu, baldais.
Su vyru Tomu dirbo ir naktimis, tačiau svajonės išsipildymo link buvo žengiama gan lėtai. Beje, darbuotis padėjo ir trejų metukų sūnelis, kuris, paėmęs volelį, dažė sienas. Baldus modeliavo ne dizaineriai, o ji pati.
Prekių asortimentas čia nėra stulbinantis, tačiau tai ne paskutinis štrichas, nes jau tariamasi su „Wilara“ savininkais Olsevičiais, kurie tieks tik labai geros kokybės medų (tą žino ne tik prieniečiai, bet ir šalies smaližiai), be to, vyksta pokalbiai su R. Kielos įmone „Širšė“, kuri pagelbės krikštynų, vestuvių, jubiliejų atributika (dekoratyviniai šeimos židiniai ir kt.).
Planų daug, o dar reikia sėkmės ir pirkėjų supratimo, jog ne visada kiekybė lemia kokybę, o Aroma Rex produkcijos kokybė tikrai vertinama ne viename Lietuvos kampelyje.
