Vilija Čiapaitė
Daugelio vadinama Rasos šventė šliejama prie Joninių, tačiau jau daugelis mini, kad būtent Rasos arba Kupolė yra atėjusi iš mūsų protėvių.
Beje, lietuviški Joninių papročiai susiję su maudymusi, žoliavimu ir kupoliavimu, laužų kūrenimu per šventę. Ypač paplitęs vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, paparčio žiedo ieškojimas, šokinėjimas per ugnį. Sukrikščionintose apeigose kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės.
Dvariuko bendruomenė taip pat intensyviai ruošėsi šiai šventei. Jau buvo pravestos pamokos su muziejininke Emilija Petrauskaite priešakyje, kaip reikia pinti vainikus, sužinota apie tradicijas, burtus. Pasak Dvariuko bendruomenės pirmininkės Gražinos Bendinskienės, dar vangiai gyventojai renkasi į tokius susitikimus-pamokas, tačiau jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Juk, galbūt, ne visi apie jas žinojo, tačiau tikimasi, kad kitais metais pasimokyti vainikų pynimo meno ir išgirsti papročių, padavimų atsiras dar didesnis būrys.
Ir štai, birželio 23-čiosios pavakarė. Į parką rinkosi tie, kurie norėjo švęsti, pasidžiaugti. Juk tai trumpiausia naktis, kuomet ieškoma paparčio žiedo, kurio galios nenusakomos, tačiau galingos.
Laužas, žolynai, padavimai…
Revuonos parko erdvėje rinkosi tiek dideli, tiek maži. Šviesos instaliacijos, muzika ir pilnos talpos įvairiausių žolynų. Taip magėjo juos uostyti, liesti. Netoliese butaforinis ugnies aukuras ir vėjo blaškoma ugnelė, nukėlė į laikus, kuomet irgi buvo renkamasi ir bendraujama. Bendruomenės pirmininkė pakvietė visus prieiti, o Emilija kvietė kartu pinti vainikus, aiškindama, kokius žolynus įpinti į vainiką, kokių spalvų rinktis žiedus, kad vainikas turėtų magiškų galių. Čia pat pasirodė ir vainikuotos vaidilutės…
Vainikų pynimas taip įtraukė, jog mamytės ir tėveliai negalėjo atsakyti savo atžaloms nupinti magija kvepiančių žolynų vainikėlį.
Taip smagiai pinant vainikus atsirito, atidundėjo juodi it smala debesys. Vėjo šuorai pradėjo lenkti medžius. Nors pagoniškus burtus išmananti Emilija bandė nuginti debesis tolyn – buvo beprasmiška. Pirmieji vėjo šuorai, medžių aimana daugelį išvijo iš magija alsuojančio parko. Tačiau ta valanda, kurios metu daugelis nusipynė vainikus, išklausė padavimus ir pasakojimus, liko patenkinti.
O su gamtos stichijomis nepakovosi. Taip buvo, taip ir bus. O tie, kuriems šią dovaną padovanojo Dvariuko bendruomenė ir jos pirmininkė su nenuilstančia komanda, dėkingi išliks ilgam.
Tad aš tegaliu pasakyti, kad šventė buvo trumpa, tačiau daugeliui labai patiko, nes padalinta saujelė gerumo virs visu kalnu gėrio, kurį prisimins ne vienas.
