O, koks nuostabus jausmas, kai rūko marška, apgaubusi žemę vos nušvitusio ryto žaroje, glosto kiekvieną dirvos kauburėlį! Kelias, it motušės išausta juosta, apjuosusi pievas, laukus, daubas ir klonius, mūsų tėviškę daro dar patrauklesnę, gražesnę.
Tokius vaizdus gali pamatyti tik akimirką, o ją, it svajonių paukštę, tegali sugauti žmogus, mylintis savo kraštą, savo Lietuvą. Ir sugauna, nes mes, žvelgdami į Alberto Švenčionio fotografijas, apstulbę gėrimės tuo, kas verčia mus suvokti, kokioje gražioje aplinkoje gyvename.
Kai kurios piliakalnių nuotraukos yra fotomenininko vizija – čia tikrovė atskleidžiama montažo vaizdais. Tačiau tai kūrėjo darbams suteikia savotiško šarmo.
Ir ne veltui ši paroda pavadinta „Lietuvos piliakalniai”.
Apie autorių
Autorių dažnai tenka pamatyti su fotoaparatu ir Šilavote, ant kalvelės pamiškėje sutūpusių trobelių apsuptyje, daugelio gerai žinomo Davatkyno kiemeliuose. Čia jis gaudo savo svajonių paukštę, stebi žmones, įamžina ir tarsi medituoja.
Pats Albertas Švenčionis gimė Kaune, studijavo Kauno politechnikume. Vėliau baigė Kauno technologijos universitetą. Dirba UAB „Unitechna” darbų vadovu. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, nuo 1983 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Nuo 1999 m.Tarptautinės meninės fotografijos federacijos ( FIAP) fotografas menininkas (AFIAP), apie 330 nacionalinių, 255 tarptautinių parodų dalyvis, per 144 įvairių apdovanojimų laimėtojas. Surengtos 66 jo darbų personalinės parodos šalyje ir užsienyje.
Besižvalgant parodoje vyresnioji bibliotekininkė Marytė Žaromskienė pasidžiaugė, jog pats autorius atvyko ir pakabino fotografijas, motyvuodamas, jog tai ne moteriškas darbas, o tai labai maloni staigmena moteriškam kolektyvui.
Vilija Čiapaitė
