Kai iš klevų ima varvėti sula, ateina laikas kelti inkilus

Inkilų kėlimas – šventė ne tik grįžtantiems paukščiams, bet ir žmogui, ypač vaikams. Į kovo 28 dienos organizuojamą renginį sugužėjo N. Ūtos ir Balbieriškio seniūnijų vaikai. Jie, lydimi rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų V. Vasiliauskaitės, J. Petkienės ir N. Ūtos seniūno A. Aliukevičiaus, pajudėjo link N. Ūtos girininkijos į netoliese esantį Palių mišką. Apsistojo miške įrengtoje medžiotojų poilsiavietėje.

N. Ūtos girininkijos girininkas A. Klimas supažindino vaikus su inkilų kėlimo taisyklėmis ir kokiems paukščiams jie yra keliami. 24 inkilai nebuvo vienodi: vieni jų mažesni, kiti didesni, vieni nuobliuoti, kiti su medžio žievės lopinėliais, tarsi ornamentais. Tiesa, visų inkiliukų landos vienodos, maždaug 3,2 cm skersmens – jie skirti ne varnėnams, kurie gyvena arčiau namų, o mažiesiems miško paukšteliams – zylutėms bei musinukėms. Vienas inkilas buvo skirtas pelėdai, kurio landa buvo žymiai didesnė.

Po inkilų kėlimo buvo įkurtas laužas, prie kurio buvo šildomasi ir kepamos dešreles, vaišintasi arbata. Vaikai žaidė įvairius žaidimus, tarpusavyje bendravo. Dalyviai buvo apdovanoti simboliniais prizais, kuriuos įteikė seniūnas A. Aliukevičius ir girininkas A. Klimas. Pasak girininko, žiema neišėjo, bet gal iškelti inkilai ir grįžtantys paukščiai parneš pavasarį?

Vilma Vasiliauskaitė,

Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja

Taip pat skaitykite