Vilija Čiapaitė
„Mano akims reikia tavo akių“ – šių metų Vaikų globos savaitės žinutė kviečia iš tikrųjų pamatyti vaiką. Šią savaitę Birštono parapijos namuose vaiko akimis pažvelgti į pasaulį kvietė Nemajūnų dienos centro Globos centras, Jiezno paramos šeimai centro Globos centras ir Birštono dizaino asociacijos darbuotojai. Jie pakvietė piešti akis – tas, kuriose glūdi žvilgsnis, kviečiantis pamatyti, išgirsti, padėti, ištiesiant globojančią meilės ranką.
Dideli globos namai Lietuvoje jau tapo praeitimi – vis daugiau vaikų auga globėjų šeimose. Tačiau vis dar trūksta žmonių, pasiryžusių tapti budinčiais ar nuolatiniais globėjais.
Globa – tai ne tobulas vaikas ar ideali šeima. Tai – nuoširdus ryšys, pasiryžimas būti šalia, noras padėti. Kartais užtenka vieno žvilgsnio – žvilgsnio, kuris pasako daugiau nei ilgiausia kalba.
Yra žvilgsnių, kurie šildo labiau nei saulė. Yra tokių, kuriuose telpa visas pasaulis – kupinas meilės, rūpesčio, saugumo. Tačiau yra ir kitokių – pilnų tylos, laukimo, neištarto klausimo. Vaikų akys kalba. Jos kalba apie ilgesį, apie meilę, kurios dar nesuspėjo pažinti. Jose – tylūs prašymai būti pastebėtiems, apkabintiems, priimtiems.
Kartais tereikia vieno nuoširdaus žvilgsnio, kad kažkieno gyvenimas pasikeistų. Kad vaiko širdyje sužibtų viltis. Kad sugrįžtų šviesa.Tam nepaprastai atsakingam darbui yra atsidavę Nemajūnų dienos centro ir Jiezno globos centro darbuotojai. Jie savo nuoširdžiu darbu kasdien stengiasi padėti vaikams – kad jų akyse būtų matoma tai, ko kiti nepastebi.
