Kovo 11-oji skirta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti, tačiau ir džiaugtis, kad esame laisvi. Pasaulyje vykstantys neramumai primena, kad laisvė nėra savaime suprantama – ji trapi ir nuolat saugoma vertybė.
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, laisvė vis dažniau suprantama ne kaip politinis faktas, bet kaip visuomenės laikysena. Ji reiškiasi per bendruomeniškumą, solidarumą ir rūpestį kitu žmogumi. Jau 5-us metus vykstanti Jaunųjų maltiečių iniciatyva „Savanorystė = Pilietiškumas = Lietuva“ kviečia prisiminti, kad laisvę kuriame ir saugome ne tik minėdami istorines datas, bet ir kasdieniais darbais.
Kas šiandien saugo laisvę?
Laisvė išlieka tik tada, kai visuomenė yra neabejinga. Kai bendruomenė rūpinasi silpnesniais, vienišais ar pagalbos stokojančiais asmenimis, ji tampa stipresnė ir atsparesnė. Tai rodo ir Lietuvos istorijos pavyzdžiai – svarbiausiais momentais žmonės susitelkdavo, suremdavo pečius ir kartu siekdavo bendro tikslo. Šiandien laisvės saugojimas pasireiškia paprastesniais, kasdieniais veiksmais – rūpesčiu kitu, bendruomeniškumu ir savanoryste. Tokios veiklos stiprina visuomenę ir primena, kad valstybė gyva tol, kol žmonės neabejingi vieni kitiems.
„Vis dažniau tenka girdėti, kad visuomenė svetimėja. Galbūt… Tačiau neretai pamirštame savanorius, kurie savo darbais prieštarauja šiam teiginiui. Juk tai žmonės, kurie skiria savo laiką, jėgas dėl kitų – svetimų, nepažįstamų žmonių. Visi, kurie atlieka net mažiausią darbą dėl kitų, prisideda prie stipresnės ir laisvesnės Lietuvos kūrimo“, – sako Lietuvos Jaunųjų maltiečių vadovė Indrė.
Jaunimas ir savanorystė
Jauni žmonės šiandien taip pat aktyviai ieško būdų, kaip prisidėti prie aktyvaus visuomenės gyvenimo ne žodžiais, bet darbais. Jaunuoliams tampa svarbu ne tik kalbėti apie vertybes, minėti svarbias datas, tačiau ir realiai prisidėti prie kitų gerovės. Savanorystė tampa ta erdve, kur jaunas žmogus pajunta, kad jo veiksmai turi prasmę.
Daugiau nei 30 metų Lietuvoje veikiantys Jaunieji maltiečiai suburia jaunus žmones, norinčius savo laiką ir energiją skirti prasmingai veiklai. Į socialines veiklas įsitraukę jaunuoliai lanko vienišus senelius, prisideda prie savo miestų iniciatyvų, mokosi pirmosios pagalbos. Šios patirtys jiems tampa svarbia mokykla. Savanorystė leidžia geriau suprasti kitus, ugdo empatiją ir atsakomybę. Indrė dalijasi: „Pilna pavyzdžių, kaip pagalba kitiems iš pagrindų pakeičia žmogų. Aš ir pati savo kelią pradėjau Jaunuosiuose maltiečiuose, dar Rokiškyje savanoriaudama augau, galiausiai savo kelią tęsiau Vilniuje. Kaip ir daugelis savanorių, negaliu savo gyvenimo įsivaizduoti be pagalbos kitiems“. Tokios patirtys tampa pagrindu pokyčiui – jaunas žmogus supranta, kad visuomenė keičiasi tada, kai pats imiesi veiksmų.
Laisvė – tai rūpestis kitu
Šiandien esame laisvi, tačiau laisvė nėra tik istorinis faktas ar valstybės statusas. Ji gyva tol, kol žmonės jaučia atsakomybę vieni už kitus. Šių metų iniciatyvoje „Savanorystė = Pilietiškumas = Lietuva“ daug dėmesio skirta rūpesčiui kitu. Tai pasirinkta neatsitiktinai – Jaunieji maltiečiai siekė parodyti, kad net kasdieniai veiksmai dėl kito kuria visuomenę, kurioje laisvė tampa ne tik žodžiu, bet ir gyvenimo būdu.
Kovo 11-oji primena ne tik istoriją, bet ir mūsų pačių pasirinkimus. Laisva valstybė prasideda nuo žmonių, kurie nėra abejingi vieni kitiems. Kviečiame šiandien savo laiką skirti tiems, kam labiausiai to reikia – savanoriauti, pasikalbėti, aplankyti.
Mindaugo Miškinio nuotrauk0s