Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos Tarybos pirmininkė, pradinių klasių mokytoja Vilija Janulevičienė pakvietė visus per respublikinę spaudą išsakyti savo nuomonę dėl įvykio, kuriame šios mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai, pasak jos, verčiami tvarkyti sporto aikštelės prieigas. Perskaitęs straipsnį apie taip vadinamąjį vaikų išnaudojimą, prisiminiau savo vaikystę, kai su dideliu entuziazmu patys įrenginėjome aikšteles, kuriuose norėjome sportuoti, o ne laukėme, jog kažkoks dėdė tai padarys.
Taip pat pagalvojau apie Stakliškių vidurinės mokyklos mokinius, kurie, vadovaujami direktoriaus Prano Kundroto, padėjo įrengti vieną geriausių tuo laikotarpiu stadioną Tarybų Sąjungoje.
Ar ne todėl mūsų švietimo sistema, tokių saugotojų, kaip gerbiamoji Vilija, dėka ima virsti „tinginių gamykla“? Iš savo patirties galiu pasakyti, jog mokykla yra antrieji namai, o kai kam ir pirmieji, ir todėl joje reikia tvarkytis kaip savo namuose, o ne kaip svečiuose.
Mokykla – tai gyvenimo patirties kalvė, o ne sanatorija, kurioje reikia poilsiauti. Viskam yra savas laikas – ir mokslui, ir darbui. Gal per didelis noras tausoti mūsų vaikus nuo darbo iššaukia patyčias bei keistus vadovų sprendimus, apsaugančius savo „karalystę“ nuo neigiamų kalbų.
Kaip man žinoma, mokyklos Tarybos – tai vaikų, mokytojų ir tėvų sambūris, kuris turėtų sujungti visų trijų bendruomenių jėgas mokyklos gerovei pasiekti. Ten, kur bejėgė administracija, turėtų savo „jėgą“ įrodyti mokyklos Taryba.
Mano akimis, būtent Veiverių T. Žilinsko gimnazijos Tarybos pirmininkė turėjo organizuoti aikštelės prieigų tvarkymo talką, o ne vykdyti kontrolierės funkcijas.
Esu įsitikinęs, jog bendradarbiavimas ir mokėjimas girdėti, ką sako kiti, duoda geresnius rezultatus, nei priešprieša, kuri tampa tikslu.
Vidmantas Venclovas
Atrodo, neskiriat kas yra iniciatyva, o kas yra pavedimas atlikti darbus. Problema buvo būtent ta, kad mokiniai entuziazmo ir iniciatyvos nerodė, o kažkas pavedimą priverstinai padaryti darbus sutapatino su mokinių entuziazmu ir iniciatyva. Problema demagogijoje, kurios būdu teisė lengvai paverčiama ne teise.
Kas jums gali bepadėt, kai šeimos instituto santykių neskiriat nuo juridinių ir fizinių asmenų santykių, kuriuose juridiniai asmenys, veikdami prieš silpnesniąją šalį, gali viršyti savo įgaliojimus????
Jeigu jums šeima tai tas pats, kas mokykla, mokyklos samdomi darbininkai, paslaugų teikimo įmonė „kasu ir kloju plyteles“, tai su savo vaikais eikit ir dirbkit už tuos, kuriems ir taip jau alga sumokėta. Ir dar po sutvarkymo darbų liepkit savo vaikams „saugoti“ sutvarkytas aikšteles, ir nepamirškit patikrinti, kad darbuotojams ar firmoms, atsakingoms už mokyklos turto saugojimą, būtų laiku pervedami pinigai…
gerbiama redakcija, ištrinkit Tado pasisakymą, kol jo nepamatė mano vaikai. aš juos verčiu dirbt, ravėt daržus, plaut kambarius, o jokio sandorio nesudariau. ir labai džiaugiuosi jei ką dirba mokykloj. jei jie sužinos ir mane paduos į teismą?
Pagal tamsta tadai parašymą, tėvai taip pat išnaudoja vaikus, kai jiems namuose tėvai organizuoja darbus. BLOGAI, tėvai IŠNAUDOJA vaikus. Rašykime, skelbkime, bauskime. Juokinga. Vaikai visada laukia organizatoriaus, kuris juos suorganizuoja. Vienetai šiuo metu patys imasi iniciatyvos. Nejuokinkite. Vasarą patys vaikai žais šioje aikštelėje ir neleis kitiems ardyti, gadinti to, ką padarė savo rankomis. Ech jūs, p. tadai ar kaip ten Jus vadinti.
Tai būtent apie entuziazmą mokytoja Vilija ir kalba – jeigu mokiniai patys neparodė entuziazmo ir patys nesusiorganizavo tokiems darbams, tai pavedimas ar liepimas padaryti darbus ir yra ne kas kita kaip prievarta. Mokiniai į mokyklą ateina mokytis, ir tai jų pareiga pagal sutartį su mokykla. Ir visokie tvarkymo, kasinėjimo ar kitokie darbai, kuriuos mokiniai daro ne savo entuziazmo, savo noro ir iniciatyvos pagrindu yra ne kas kita, kaip naudojimasis mokiniais (jeigu mokiniai pakluso ir vykdė paliepimą, tai pagal LR CK tarp pavedusių atlikti darbus ir darbus atlikusių asmenų įvyko sandoris). Išnaudojimo esmė ir yra ta, kad stipresnioji šalis (mokykla) pasinaudojo silpnesniąja šalimi (mokiniais). Šiuo atveju mokiniai visada yra silpnesnė sandorio šalis, nes mokykla, jos vadovybė ar mokytojai visada gali mokiniams padaryti spaudimą, neteisingai įvertinti žinias ir t.t., jeigu jie nepaklūsta paliepimams.
Nereikia demagogijų – jeigu mokiniai patys savo entuziazmu susiorganizuoja ir kažką savo noru neatlygintinai padaro, tai jų valia. Jeigu mokiniai tokio entuziazmo neparodo, nesusiorganizuoja, bet vis tiek padaro darbus kažkam paliepus – tai jau prievarta, kuri paskui dažniausiai būna išafišuota kaip neva pačių mokinių savo noru padaryti darbai, už kuriuos, aišku, pagyrimus gaus mokytojai: „kaip gražiai auklėja jaunimą“…
Ir ką reiškia „mokytoja pati turėjo ORGANIZUOTI“, jeigu kalbate apie mokinių iniciatyvą? Tai ne mokytoja turėjo ORGANIZUOTI, bet mokiniai GALĖJO JEIGU NORI imtis iniciatyvos. Jeigu nesiėmė, tai aišku, kad jiems liepė ir darbus jie atliko ne savo noru.
Vadinkit daiktus tikrais vardais.
O jeigu norit, kad mokiniai už mokyklų darbininkus, kurie gauna algas, atliktų jų darbus nemokamai, tai savo šeimose ir pasakykit vaikams, kad jie tai darytų.
Kalbate apie gražias iniciatyvas nemokamai, bet vaikai realybėje mato visai ką kita: jie mato, kad jiems ir jų šeimoms niekas nieko nemokamai nei daro, nei duoda (nemokamas maitinimas tik vadinasi „nemokamas“, o iš tikrųjų maitinimo įmonei lėšos sumokėtos, o jeigu sumokėtos, tai jos yra kažkieno uždirbtos).