Vilija Čiapaitė
Liepos 6-ąją Birštono Kurhauze buvo atidaryta menininkės Jurgitos Rancevienės paroda „Paslapčių kambarys”. Buvusi birštonietė, kuri miesto takelius ir kelelius žino, kaip savo rankos penkis pirštus, sugrįžo, atsiveždama savo kūrinių parodą.
Parodos labirintuose
Taip jau įprasta, jog visuomet perskaičius anotaciją apie parodą, eini ir akimis bei mintimis „skaitai” menininko darbus… Tačiau, pasirodo, Jurgita mėgsta laužyti stereotipus, nes iš pradžių eidama nuo vieno darbo prie kito pasijutau, jog žengiu ne ta kryptimi. Priėjusi prie manęs Jurgita nurodė, jog reikia eiliškumą nustatyti ne pagal nusistovėjusią tvarką, o priešingai.
Kodėl „Paslapčių kambarys”?
Pasak pašnekovės, „Paslapčių kambarys“ gimė po susikaupimo į save, paieškose savo viduje, kas yra tikrosios gyvenimo tiesos. Kai susikaupė, pasijuto, jog ji yra laimės, laisvės ieškojimuose, ir suvokė, jog visa, kas supa, tai jos asmeninis gyvenimas tarsi su klouno kauke. Juk tai tiesa, nes po kauke slepiamos tikrosios savo gyvenimo paslaptys, kurios yra TABU kitiems. O Jurgita nusimetė kaukę, kuri ją slėgė, neleido laisvai kvėpuoti. Tokių žmonių mūsų gyvenimuose apstu, tačiau niekas nenori pripažinti, jog paslaptingos kaukės nusiėmimas išlaisvintų, leistų laisvai kvėpuoti, pasijusti tuo, kuo nori būti. Pasak menininkės: „… teisus tas, kas laimingas. Taigi dabar esu laiminga ir džiaugiuosi. Nes Dievai, kai galvojo kiti, kaip paslėpti laimę nuo žmogaus, rado pačią saugiausią ir nematomiausią vietą: žmogaus vidų”.
Beje, visi darbai parodoje, pasak menininkės, neskirti interjerui papuošti, nors, ką žinai, gal kam tai būtų savotiškas iššūkis. Juk paveiksluose, kaip sakė parodos autorė, būtybes ar žvėris naudojanti tam, kad žmogus lengviau nuskaitytų vaizdą ir situaciją iš mimikos, o ne matydamas svetimą, realų veidą. Ir pridūrė, jog taip lengviau pasimatuoti būseną sau.
Kiekvienas paveikslas dvelkia paslaptingumu ir spalvų žaismu. Personažai tarsi klausia: „Ar ir tu buvai tokioje būsenoje?” Įsigilindamas į paveikslų esmę atrasi ir paslaptingų erotikos, meilės, siaubą keliančių minčių,. Beje, beveik kiekviename darbe matomos dievybės su ragais. O ragai – kaip dieviškos galios simbolis.
Štai, senovės Egipto dangaus deivė Hator vaizduojama ne tik su karvės galva, bet ir su saulės disku tarp ragų. Vėlesniais laikais dievas Amonas (egipt. Amun) Sivos oazėje vaizduojamas su avino ragais. Panašią ragų formą turi fosiliniai amonitai (Amono ragai). Aleksandras Didysis kaip „Dzeuso – Amono sūnus“, aplankęs šventyklą, taip pat pasirodė su šiuo galvos papuošalu. Pavyzdžių yra daug, ir tereikia tik suvokti, jog ragai – tai ne velnio pramanas, o simbolis, kuris visus amžius simbolizuodavo galią.
O pabaigai, Jurgita Rancevienė, pasakiusi, jog visus darbus nutapė per tris paras, nustebino ne vieną. Paklausta, ar tai tiesa, ji sakė: „Taip, nutapiau juos per tris paras. Tačiau iki vidinės laisvės bei laimės būsenos ėjau visą gyvenimą. Teko patirti begales jausmų ir išgyvenimų, kol atėjau iki savosios laimės tiesos”.
Pati autorė prisipažįsta, jog iki šios parodos daug jos darbų žmonės yra įsigiję interjero puošybai, o jos paskutinė paroda „Jūržolių šokis – Žemažiūriai“ galbūt ir paskatino eiti pirmyn prie savęs analizės. Parodoje nutapyti povandeniniai, dumbliniai, pelkiniai, miškų samanų drėgmės gyventojai. Kaip parodos atidarymo metu sakė Jurgita, „Vanduo turi daug paslapties. Anapus vandens irgi yra žemė. Vanduo – lyg veidrodis, žiūrint gilyn, toli gražu ne viskas matyti. Mano kūryba atspindi mane ir mano pažinimus“.
Apie autorę
J. Rancevienė gimė Birštone 1976 m. 1994 m. baigė Birštono vidurinę ir keturmetę dailės mokyklas. 1998 m. gavo Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto dailiosios odos specialybės diplomą. Iliustravo daugybę leidinių vaikams, dirbo jų menine redaktore, fotožurnaliste, nuolat dalyvauja meno projektuose, rengia savo tapybos parodas. 2008–2011 m. – žurnalistė ir fotožurnalistė periodinėje spaudoje.
Šiuo metu dailininkė ne tik aktyviai tapo, bet ir iliustruoja knygas vaikams bei dirba menine knygų redaktore. Nuo 2010 iki 2017 metų dailininkė iliustravo 11 knygų vaikams. Ji ir reprezentacinės knygos suaugusiesiems „Tai Lietuva“ dailininkė bei meninė redaktorė.
