„Aš grožį suprantu, kaip ir meną, įvilktą pasakišku ir paslaptingu rūbu. Žiauri realybė sugriauna mūsų aukso svajones, ypač žaviosios vaikystės burtus, taip lygiai ir realybės rūbu apvilktas grožis — nelyginant lelijos žiedas — įmestas į purviną dumblą ar liūną … štai, kodėl aš stengiuosi tą realybę kiek papuošti, įvilkti į nerealaus grožio rūbą. Gražiau atrodo ir bjauriausioji realybė papuošta mistiška bei simboliška skraiste“. Jurgis Juodis
Kraštietis, dailininkas, aviacijos kapitonas Jurgis Juodis gimė ūkininkų šeimoje 1911 metų spalio 22 dieną Kėbliškių kaime, tuometiniame Pakuonio valsčiuje, dabartiniame Prienų rajone. Mirė 1986 metų spalį JAV.
Jurgis Juodis nuo mažens buvo labai pastabus ir mėgo piešti. Surastais kreidos ar anglies gabalėliais jis piešdavo įvairius vaikiškus piešinius kur tik papuldavo: ant sienų ar ant durų ir kitose vietose. Vaizdavo jis įvairias figūras, tačiau labiausiai mėgo piešti gyvūnus ir arklius.
1923 metais J. Juodis įstojo į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Be kitų joje dėstomų dalykų papildomai jis turėjo piešimo pamokas pas dailės mokytoją Vincą Kašubą (Košubą) ir įgijo piešimo pagrindus. Įgytas žinias Jurgis Juodis panaudojo ruošdamas įvairius pakvietimus, renginių programas, skelbimus bei dekoracijas spektakliams. Anot Jurgio Juodžio, jis iš mokytojo Kašubos išmoko pažinti oro ir vandens sukurtą stilių. V. Kašuba – vienas pirmųjų, supažindinęs jį su žymių Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Labiau pradedantįjį dailininką sudomino M. K. Čiurlionio darbai, kurie vėliau turėjo nemažai įtakos jo kūrybai. Simboliška, kad jis gimė būtent tais pačiais metais, kuriais mirė M. K. Čiurlionis. Jurgis Juodis „Žiburio“ gimnazijos nebaigė, atestatą gavo Alytuje.
Baigęs gimnaziją Jurgis Juodis įstojo į Kauno meno mokyklą, iš karto į antrą kursą, tačiau pabaigęs trečiąjį dėl nesutarimų su kurso vadovu P. Kalpoku paliko meno mokyklą. Neilgai trukus, norėdamas toliau tęsti ne tik praktinius, bet ir teorinius dailės dalykus, jis įstojo į dailininko J. Vienožinskio dailės studiją Kaune. Metus laiko joje studijavo ir geriau pasiruošęs nusprendė sugrįžti į Kauno meno mokyklą. Sėkmingai išlaikęs egzaminus jis įstojo į ketvirtą kursą, tačiau toliau studijuoti ir užbaigti meno mokyklos nepavyko.
Paskatintas patriotinių jausmų J. Juodis nusprendžia stoti savanoriu į Lietuvos kariuomenės husarų pulką. Vėliau įstoja ir į Karo mokyklą Panemunėje. Mokslus baigė 1938 metais ir tapo Lietuvos karo aviacijos karininku – lakūnu leitenantu. Tačiau noras kurti niekur nedingo. Jurgis Juodis visą savo laisvalaikį nuo studijų skirdavo tapybai. Dažniausiai joje atsispindėjo patriotinė tematika: savo kūriniuose siekė įamžinti garbingą Lietuvos praeitį. Šio laikotarpio Jurgio Juodžio darbai pelnė pripažinimą ir buvo gerai įvertinti. Dailininkas gavo premiją už paveikslą „Laiminga motina“, taip pat buvo apdovanotas premija už dekoracijas – „Didžioji ir Mažoji Lietuva“. Kariuomenės vadovybės įsakymu gavo pagyrimą už meninius nuopelnus Tėvynei.
Būdamas karininku Jurgis Juodis nutapė apie 2000 įvairių dydžių paveikslų. Iš jų didžioji dalis buvo žymių Lietuvos kariuomenės generolų, pulkininkų ir kitų karininkų portretai. J. Juodžio darbais pasipuošė ir kariniai pastatai, karininkų ramovė, štabai ir kareivinės. Taigi, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, jis neapleido meninės ir kultūrinės veiklos: organizavo karių teatrą, pastatė nemažai įvairių spektaklių, kuriems pats kūrė dekoracijas.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvos okupacijoms Jurgis Juodis 1944 metais pasitraukia į Vokietiją. 1946–1947 (skirtinguose šaltiniuose metai nurodomi 1946 arba 1947) metais Ansbache vykusioje tarptautinėje parodoje „Internationale DP Kunstausstellung Ansbach.- Schloss” buvo eksponuojami dviejų lietuvių menininkų darbai: Antano Rūgštelės ir Jurgio Juodžio. J. Juodis tuomet pristatė šiuos paveikslus: „Vytautas Didysis prie Juodosios jūros“, „Dariaus ir Girėno paskutinis skrydis“, „Sparnuotoji Lietuva“ ir kitus. Jo darbai sulaukė didžiulio susidomėjimo, dailininkas pardavė tiek parodoje eksponuotus paveikslus, tiek tuos, kuriuos laikė namuose. Tačiau pats J. Juodis nesidžiaugė tokia savo sėkme, nes anot jo, tai jį išpuikino ir jo darbai suprastėjo. Gyvendamas Vokietijoje jis ne tik tapė paveikslus, bet ir kūrė dekoracijas lietuvių mėgėjų teatrui, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime.
1949 m. Jurgis Juodis su šeima, kviečiamas V. Mingėlos, išvyko į JAV. Apsigyvenęs Brukline (Brooklyn) gana greitai įsitraukia į amerikiečių kultūrinį pasaulį. Nepaisant to, kad pragyvenimui turėjo dirbti sunkų fizinį darbą fabrike, neatsisakė tapybos ir nutapė nemažai paveikslų. Taip pat jo pasiryžimas užbaigti meno studijas dar buvo neišblėsęs ir J. Juodis įstojo į Famous Artists School, Westport, CT. Trejų metų kursą sėkmingai užbaigęs per dvejus metus, gavo dailininko-tapytojo baigimo diplomą ir akademinės bendruomenės pripažinimą už „virpančių bangų ir kintančių spindulių” atsivežtinį lietuvišką stilių. Didžiojoje dalyje jo darbų dominuoja žirgo polėkio, atsispindinčio spinduliais, sūkuriais į padangę, į saulę, strėlėmis, žaibais, motyvas – galbūt, kaip savotiškas prisiminimas apie tarnybą husarų pulke.
Jurgis Juodis priklausė kelioms meno kūrėjų organizacijoms išeivijoje: Lietuvių dailininkų sąjungai, Amerikos meno susivienijimui ir Amerikos meno federacijai. Jo pavardė išeivijoje dažnai buvo minima šalia kitų žymių menininkų, tokių, kaip: D. Aleknienės, A. Galdiko, V. K. Jonyno, I. Mikutienės, Z. Sodeikienės, K. Varnelio, V. Vizgirdos ir kitų.
Išėjęs į užtarnautą poilsį menininkas apsigyveno St. Petersburg Beach, Floridoje. Rašė straipsnius: „Tau, Jaunoji Lietuva”, „Laisvės Lietuvai”, ,,Lietuva – istoriniuose paveiksluose” ir daug kitų. Išliko aktyviu visuomenininku: priklausė Lietuvos atgimimo sąjūdžio valdybai, buvo JAV Vietininkijos meno vadovas, laikraščio „Laisvoji Lietuva” redakcinės kolegijos narys. Organizavo autorines parodas bei skirtas Lietuvos laisvei paminėti, Simui Kudirkai, Romui Kalantai ir kitiems didvyriams pagerbti. Amerikos festivalyje „International Folk Fair Society” atstovaudamas Lietuvai dailininkas J. Juodis aukojo savo paveikslus bei sukūrė paviljoną.
1967 metais Lietuvos nepriklausomybės 50-mečio sukakties proga Jurgis Juodis su dukrų pagalba nusprendė išleisti 50-ies geriausių savo tapybos darbų albumą „Tautos keliu“. Albumas – tartum savita kūrybos dedikacija tėvynei. Jame kartu su J. Juodžio darbų reprodukcijomis nugulė ir V. Mingėlos bei prof. J. Stuko straipsniai apie dailininko gyvenimą ir kūrybą. Taip pat albume galime atrasti ir autoriaus mintis, kuriomis jis išreiškė savo gyvenimo credo: „Tėvynei pradėjau tarnauti ankstyvose jaunystės dienose ir jai tarnauju ir tarnausiu tol, kol bus man leista mano Tvėrėjo. Pamilau ir myliu savo Tėvynę už jos nepaprastą didingą ir pasakišką grožį, kuriam lygaus nėra pasaulyje. Aš manau, kad menas tiek vertas, kiek jis tarnauja Tėvynei.“
Taigi, J. Juodis savo gyvenimą, nesvarbu, ar Tėvynėje, ar svetur, paskyrė kultūrai ir menui, o savo kūrybą dedikavo Tėvynės didžiai istorijai. Remiantis menotyrininkų mintimis, galime teigti, kad jo kūryba yra praeities istorija, viskas realu, suprantama, nepaisant šydo, audringų linijų, verpetų, sudėtingų šviesų pynės ir besikryžiuojančios spalvų gamos, simbolikos, elipsių. Jo minčių dėstymas ryškus ir vaizdus. J. Juodžio paveiksluose daug mistikos, daug turinio. Jo menas pritraukiantis, žavingas. Kiekvienas lietuvis dailininko Juodžio paveiksluose mato savo Tėvynės galingą praeitį, jos istorijoje pasižymėjusius tautos karžygius, didvyrius, karalius, kunigaikščius. Jo kūryboje kaip saulė švyti Lietuvos garbingų istorinių laikotarpių didybė.
Prienų krašto muziejus kviečia į Jurgio Juodžio tapybos parodą „Menas yra tautos veidrodis“, kurios atidarymas vyko 2023 m. vasario 14 d. Jurgio Juodžio tapybą apžvelgė ir pristatė Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų saugotoja, atsakinga už menotyros ir meno rinkinių saugojimą, Sibilė Plančiūnaitė. Paroda muziejuje bus eksponuojama nuo vasario 14 d. iki kovo 11 d.
Svaja Gudžiūnienė
