Vilija Čiapaitė
Jurginai – viena iš labiausiai paplitusių gėlių, kiekvieno gėlyno puošmena. Kaip žinia, savaime jurginai auga Meksikoje. O pas mus jie žydi nuo antrosios vasaros pusės iki pat rudens šalnų.
Retas kuris birštonietis nežino, jog rudenį Jurginų šventės tradicijos sietinos su garsaus daktaro ir rašytojo Stanislavo Moravskio vardu. Manoma, jog jis į Birštono kraštą atvežė spalvingas, rudenį džiuginančias gėles – jurginus.
Dabar gi jurginai kasmet puošia sodybas, prieigas prie jų, o dažniausiai darželius. Jų apsunkę nuo žiedlapių žiedai džiugina akį, verčia aikčioti nuo spalvų, formų ir dydžių.
Ne vienas jurginų mylėtojas net parsigabena gumbelius iš svetur. Tačiau patys mieliausi ir savo grožiu užburiantys – mūsų, lietuviški, galbūt skaičiuojantys vos ne šimtmečius jurginai. Tačiau ne viskas tuo pasakyta. Net ir Birštonas turi savo vardo jurginų veislę, kuris kasmet pradžiugina tiek vietinius, tiek atvykusius. Jo oranžiniai, pereinantys iš geltonos į rausvą atspalvį žiedai stebina nuostabia rudeniška spalva. Prieš devynerius metus selekcininkė Rita Zala iš Latvijos atvežė gumbelį, o dabar jis jau džiugina kasmet savo spalvingumu.
Beje, jurginas yra savarankiškumo ir ištvermės simbolis, o dar ši gėlė reiškia laikiną susižavėjimą, įsipareigojimą, orumą ir eleganciją, dėkingumą, galią, viltį. Kasmet Jurginų šventę papuošia vis daugiau jų rūšių, sulaukiančių daug dėmesio.
Taigi šiais metais žiūrovų dėmesį patraukė Valės Petkevičienės baltas kaip nuotaka jurginas. Pati nominantė sakė: „Nuoširdžiai dėkoju už pastebėjimą, įvertinimą ir, svarbiausia, grožį – gamtos ir žmogaus rankų darbo kūrinį! Baltu nuometu pasipuošęs šiųmetis Birštono Jurginų jurginas! Džiaugiuosi už jį, drauge su juo ir su visais, kurie neabejingi tradicinei Birštono krašto augintojų gėlei“. Tad auginkime, puoselėkime ir džiuginkime vieni kitus nuostabiais jurginais, kurie už rūpestį mums atsilygins žiedų gausa ir spalvingumu.
