Šios bendruomenės pirmininkė Albina Pranaitienė pasakojo, jog Juodbūdžio kaime beliko tik biblioteka ir bendruomenės namai, kuriuos „Draugystės“ nariai įsigijo už savo lėšas. Pasak A. Pranaitienės, bendruomenės namai tarnauja kaimo žmonėms ir džiaugsme, ir liūdesy. Šiandien, anot pirmininkės, žmonės susirinko pabūti kartu, pasidžiaugti savo darbais ir pasidalinti džiugesiu su kitais.
Juodbūdžio kaimo bendruomenę „Draugystė“ su 10-ties metų jubiliejumi atvyko pasveikinti Seimo narys Andrius Palionis, Tarybos narys Alvydas Vaicekauskas, Veiverių bendruomenės centro ir Veiverių krašto bendruomenių atstovai, klebonas Kazimieras Skučas.
Seimo nario padėjėjas Arūnas Vaidogas po koncerto ir parodyto spektaklio replikavo, jog gerai dirbančios bendruomenės gali daug ką nuveikti ir Juodbūdžio pavyzdys tai įrodo.
Susirinkusiems koncertavo vokalinis ansamblis „Vizija“, o po aktyviausių bendruomenės narių pagerbimo visus užbūrė vaidinimas „Trys mylimos“ pagal Žemaitės pjesę, kurį režisavo bendruomenės pirmininkė A. Pranaitienė.
Dar ilgai bendruomenės nariai ir svečiai bendravo prie vaišių stalo, kurį parūpino ūkininkai.
Nesvarbu, kur gyveni, svarbu, kaip gyveni ir kas tavo kaimynai. Bendruomenių judėjimas kaimuose parodo, kad žmonėms ne tik reikia darbo ir gero gyvenimo, bet ir bendravimo, savitarpio pagalbos, gero žodžio ir net užuojautos.
Juodbūdyje praleidęs dvi valandas supratau, kad Lietuvos kaimas tikrai gyvas, o bėgiojantys vaikai buvo geriausias įrodymas, jog kaimuose gyvena ir jaunimas. Spektaklio metu stebėjau žmonių reakciją ir veiksmą scenoje ir širdis džiūgavo, nes emocijos liejosi laisvai, be jokios vaidybos.
Visi džiūgavo: ir tie, kurie vaidino, ir tie, kurie žiūrėjo. Ir tada pagalvojau, jog kiek tokių gražių susibūrimų vyksta visoje Lietuvoje, be jokių anonsų televizijoje ir didelio triukšmo. Tiesiog vyksta, nes jie senai tapo bendruomenių kasdieninio gyvenimo dalimi.
Ir tegul Juodbūdžio bendruomenė įgyvendina savo sumanymus, nes jie pagerins kaimo žmonių gyvenimo kokybę ir suteiks džiaugsmo visiems, o ne kam nors vienam.
Vidmantas Venclovas
