Vilija Čiapaitė
Moteris, rodos, trapi ir kartu nenuspėjama asmenybė, kurios viduje pasikapsčius niekada nesuvoksi jos minčių sekos, jos vidinių virsmų. Tik joje glūdi išgyvenimai, nuoskaudos, kurias, kartais reikia išvemti, išmesti lauk. Moters veide tepamatom jos išorinį grožį ir akis, kurios kartais slepia tai, ko nenori, kad pamatytų aplinkiniai. Tokius vaizdinius susikūrė mano matomi grafikės Jolantos Galdikaitės tapybos darbai parodoje Prienų kultūros ir laisvalaikio centre “(Iš)Gyvenimai…”.
Kai kuriuose darbuose ji drąsiai išreiškia savo minčių seką, kartais tiesiog uždeda vos permatomą šleifą, kad tik pastabi akis pamatytų jausmus, vidinius virsmo aspektus, paslaptingumą, išgyvenimus. Pristatyme parodos autorė J. Galdikaitė taip apibūdina savo darbų ciklą: „Man įdomu išreikšti tai, ką jaučiu, išgyvenu, atsimenu ir pamirštu, ką paslepiu… Savo jausmams ir mintims perteikti naudoju abstraktų moters įvaizdį. Tačiau už išorinio vaizdo paprastumo, puošnaus dekoratyvumo, mirgėjimo glūdi išgyvenami jausmai, mintys, emocijos“. Paroda tikrai įdomi, gali atrasti, įžvelgti ir suvokti, kas tave supa, kokios mintys valdo tavo pasąmonę. Taip pat kūrėja savo pristatyme sako: „Ieškau unikalios meninės raiškos, kuria būtų galima perteikti asmenišką požiūrį į moters vidinį būvį ir jo virsmą. Tai besikartojančios dinamiškos ritminės struktūros ir iš jų išplaukiantis figūratyvas, jo asociatyvumas”.
Apie autorę
Jolanta Galdikaitė gimė Kaune. Vilniuje baigė LTSR valstybinį dailės institutą, kur įgijo dailininkės grafikės specialybę. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Parodose dalyvauja nuo 1988 m. Dirba grafikos, keramikos ir tekstilės srityse.
