Renginį pradėjo Prienų krašto muziejaus vokalinis ansamblis „Marginys”. Jo dainininkai taip pat žino, koks tai buvo laikotarpis, kuris atsispindėjo ir dainose.
Pačioje knygos pristatymo pradžioje autorė vietoje įžanginio žodžio pasakė, jog knyga – tai jos gyvenimo aprašymas.
Pirmoje knygos dalyje autorė nuklydo į vaikystę, į šeimą, kurioje ji augo, subrendo. Čia ji pasakoja apie puoselėjamas tradicijas, mokytojus, šventes. Pasak autorės, kiekvieną dieną mokykloje pamokas pradėję malda „Apšviesk, Viešpatie, mūsų protus…”, suteikdavusia tvirtybės.
Toliau pasakojimai rutuliojosi ir apie karo pradžią. Kauno priemiestyje gausioje šeimoje augusi knygos autorė rašė, kaip 1944-ųjų pabaigoje 16-metė tapusi Lietuvos partizanų dviejų būrių ryšininke. Knygoje pasakojama, kad svarbiausios jos užduotys buvo aprūpinti partizanus vaistais ir tvarsliava, iš miškų į Kauną nešti bei platinti partizanų laikraščius. Būdama stropi ir sąžininga ji puikiai atlikdavo savo pareigas, bet po metų buvo susekta. Būdama nepilnametė atsidūrė kalėjime ir buvo nuteista dešimčiai metų laisvės atėmimo bei keleriems metams tremties.
Beje, autorė, buvusi politinė kalinė, pasakojo apie patirtas kančias okupantų kalėjimuose ir lageriuose. Prisiminė apie Norilsko lagerių (vyrų ir moterų) streiką, baisias pasekmes ir savotiškus laimėjimus.
Beje, autorės gyvenime yra vietos ir Prienams, kurie savotiškai tarsi tvirta gija siejami su jos šeimos ir daugelio draugų bei pažįstamų likimais. Knygoje tai puikiai aprašyta ir, manau, ne vienas joje atras dalelę savęs.
Vilnietės gydytojos J. Ulinauskaitės – Mureikienės knyga „Likimo išbandymai“ yra išleista net tris kartus. Pirmasis tiražas buvo kaipmat išgraibstytas, nors tokių knygų pasirodė apie 500.
Pati autorė kalbėdama priminė jaunimui, jog Lietuvoje žemė yra ypatingai žalia, o ten, kur ji praleido savo gražiausius gyvenimo metus, ji akmenuota, rūdėta, kalnai, ant kurių tegali nutūpti paukščiai. Ten būdami jie išliko, nes, kaip sakė J. Mureikienė, „Mes nebuvome aukos, savo dvasioje mes buvome laisvi”. O išlikti padėjo meilė Tėvynei, malda ir viltis, kad sugrįš. Visa tai padėjo išgyventi amžino įšalo žemėje ir tranšėjose. Tvirtai suremti petys ir daina „Lietuva brangi”.
Taigi, galima sakyti, kad ši knyga aprėpia didelį šalies istorijos laikotarpį, pradedant nepriklausomos Lietuvos metais ir baigiant šia diena.
Skaitant knygą didelį įspūdį palieka pasakojimo stilius – gyvas ir jausmingas. Autorė savo prisiminimuose vaizdžiai pasakoja nuo mokymąsi keturklasėje mokykloje, apie pažintis su kilniais kovotojais už Lietuvos laisvę, apie teismus ir bausmės atlikimą daugybėje žiauriausių Sibiro lagerių.
Vilija Čiapaitė
