Jiezno mokyklos 80-mečio šurmulys – prisiminimai, padėkos ir žinia tėveliams

Jonas Kavaliauskas

Spalio 19 d. Jiezno gimnazijos bendruomenė pakvietė visų kartų mokyklos mokinius kartu švęsti mokyklos 80-mečio jubiliejų. Tiesa, Jiezno krašte parapinė mokykla buvo įkurta dar 1793 metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tautinė parapinė mokykla pradėjo veikti 1916 metais. O dabartinės mokyklos veiklos pradžia skaičiuojama nuo 1944 metų. Į dabartinį pastatą mokiniai ir mokytojai persikėlė 1960 metais. Iki tol mokymas vyko skirtinguose pastatuose. 2006 metais vidurinė mokykla tapo gimnazija. 

O gražų rudens spalvomis nuspalvintą šeštadienį į Jiezno gimnaziją rinkosi tie, kurie mokėsi ir baigė šią, anot jų, nuostabiausią mokyklą, kurioje formavosi jų ateities gyvenimo pamatai. 

Likau sužavėtas, kai pamačiau seną klasės suolą, kuriame, įsivaizduoju, sėdėjo ne viena Jiezno mokyklos karta. O šventės metu į jį atsisėdo įvairių laidų alumnai ir, esu įsitikinęs, mintyse „perbėgo“ visus mokykloje praleistus metus.

Į trečiąjį mokyklos aukštą sugužėję įvairių laidų mokiniai labai greitai užpildė salę ir, belaukdami šventės pradžios, ūžė lyg bičių spiečius.

Po Romos Ruočkienės atliktos dainos ir gimnazijos himno giedojimo apie savo patirtį mokykloje pasakojo Eugenija Rimšienė, Juozas Skernevičius, Eugenijus Valatka, Ramutė Šimukauskaitė, Vytautas Kuzmickas, Alvyra Sventickienė, Vytautas Kandrotas  ir Erika Mališauskaitė-Norkevičienė. Pristatymus vainikavo Editos Pankevičiūtės-Čižauskienės daina.

Ilgametė prancūzų kalbos mokytoja E. Rimšienė savo pasisakymą pradėjo kalbėdama dzūkiška tarme ir iškart uždavė gerą šventės toną.

Juozas Skernevičius prisiminė, jog dažnai į Jiezną iš savo kaimo turėjo žingsniuoti ne vieną kartą, nes vakarais vyko šokiai, o Jiezno merginos buvo labai gražios. 

Eugenijus Valatka pabrėžė, jog mokykla ir mokytojai jam suteikė daug galimybių, kurias jis tinkamai panaudojo.

Ramutė Šimukauskaitė įsitikinusi, jog ji tik dėl toli siekiančių mokytojų įžvalgų tapo žurnaliste. 

Vytautas Kuzmickas gan chaotiškai papasakojo apie Jiezno mokyklos mokinių kovą prieš sovietinę santvarką, o Vytautas Kandrotas įsitikinęs, jog mokyklos laikai išmokė verslumo.

Alvyra Sventickienė nulenkė galvą prieš lietuvių kalbos mokytojas, įskiepijusias jai meilę lietuvių kalbai.  

Erika Mališauskaitė-Norkevičienė didžiavosi, jog Jiezno mokyklą lankė jos močiutė, tėvas, ji pati, o dabar ją lanko jos vaikai. Pasak jos, auga ir anūkai, kurie turėtų pratęsti giminės dinastiją mokykloje.

Gimnazijos mokiniai, pavirtę žvirbliais, taikliai apibūdino mokyklos gyvenimą ir net mokinių stokos problemą, prašydami gandrą „pasirūpinti“ ateities mokykla. 

Aišku, kad nei vienas jubiliejus neapsieina be sveikinimų. Gimnazijos bendruomenė sulaukė jų iš rajono valdžios atstovų, Seimo nario Andriaus Palionio ir jaunosios kartos alumnų, kurie padėkojo mokytojams už kantrybę ir padovanojo kamuolių.

Įdomiausia, jog buvę mokiniai išsakė mintį, kuri šiek tiek šokiravo, bet buvo labai taikli ir naudinga mokyklos bendruomenei. Buvo paprašyta saugotis supertėvelių, nes jie nesupranta, jog būtent mokykloje jų vaikai ruošiami tolimesniam audringam suaugusiųjų gyvenimui.
Šventę vainikavo gimnazijos mokinių pasirodymai ir bendra daina.

Taip pat skaitykite