Jiezniškis Algimantas Šidlauskas – Prienų rajono Savivaldybės tarybos „mohikanas“

 Jonas Kavaliauskas

Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo (1990.03.11) pirmieji laisvi rinkimai į rajono tarybas buvo surengti 1990.03.24. Tiesa, jie vyko pagal Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos 1989.12.07 priimtą įstatymą. Vyriausioji rinkimų komisija nurodo, jog pirmieji savivaldybės rinkimai, pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kuris buvo priimtas 1994.07.07, buvo surengti 1995.03.25.

Rinkimai į savivaldą vyko ir šiemet, kovo 1 d.

Į Prienų rajono Savivadybės tarybą buvo išrinkti 25 nariai. Statistika rodo, jog Taryboje yra vienintelis narys, kuris buvo renkamas į aukščiausią savivaldybės atstovaujamą instituciją visuose vykusiose rinkimuose į savivaldą nuo 1995 metų.

Naujienų portalas kvitrina.com pakalbino šį kuklų žmonių „mohikaną“, kuris teigė, jog dalyvavo rinkimuose ne dėl postų ar garbės, o tam, kad atstovautų žmonių interesus. Susipažinkit – tai Algimantas Šidlauskas, žemės ūkio bendrovės „Nemunas” valdybos prmininkas, į politinę veiklą įsitraukęs 1990 m., o bendrovei vadovauja nuo pat jos įkūrimo 1992 metais.

Pasak A. Šidlausko, po Nepriklausomybės atkūrimo daug kas keitėsi ir neretai viskas paskęsdavo chaose, o ypač stipriai vyravo nuomonė, jog viską, kas buvo daroma sovietiniais laikais, reikia griauti. A. Šidlauskas prisiminė, jog buvo metas, kai net gerai pažįstami žmonės pereidavo į kitą gatvės pusę, kad nereikėtų sveikintis.

„Reikėjo neleisti visko sugriauti, todėl su bendraminčiais įkūrėme LDDP skyrių ir nutarėme dalyvauti rinkimuose”, – pasakojo A. Šidlauskas. Pasak ilgamečio Tarybos nario, pirmoje kadencijoje bendraminčių buvo nedaug, užtat daug chaoso, apie stabilumą galima buvo tik svajoti. „Mano pagrindinis darbas buvo atstovauti kaimo žmogų. Visus šiuos 20 metų tai darau, nors pradžioje priešpriešos su ūkininkais buvo nemažai, nes kažkodėl daug kas bendroves laikė sovietinio laikotarpio reliktu. Bet stereotipų laikai eina į praeitį, o su tikrais ūkininkais vyksta ir visada vyko geranoriškas bendradarbiavimas”, – tvirtino A. Šidlauskas.

Anot Tarybos nario, jis niekada neprašė asmeniškai balsuoti už jį: „Šiek tiek agitavau, kad žmonės  atiduotų balsus už partiją, bet asmeninių lankstinukų ar kitokių akcijų neorganizuodavau. Esu įsitikinęs, jog žmonės patys pasirenka, už ką balsuoti. Aš dėkingas savo rinkėjams, kurie pasitiki manimi ir jau 20 metų renka į Tarybą”.

Deja, pasak A. Šidlausko, ne visi žmonės nori patekti į Tarybą vedami kilnių tikslų. Dar pasitaiko tokių, kurie veržiasi į ją dėl valdžios ir savo gerovės.

ŽŪB „Nemunas” valdybos pirmininkas pastebėjo, jog Prienuose reikalai pajudėjo į gerąją pusę, kai atsirado šiek tiek didesnis stabilumas. Kalbėdamas apie blogiausius Taryboje priimtus sprendimus, Tarybos narys įvardino skubotą sprendimą ankščiau laiko pasitraukti iš tuo metu veikusių regioninių „Alytaus šilumos tinklų“. Kaip tas sprendimas paveikė situaciją, gerai žinome: „Tada buvome opozicijoje. Su mumis niekas nekalbėjo. Buvau „prieš” ir, manau, buvau teisus. Štai Birštonas išsilaikė iki pat „Alytaus šilumos tinklų“ decentralizacijos ir išlošė, o mes įklimpome į skolas”.

Šidlausko teigimu, daug žalos padaro nemokėjimas susikalbėti su oponentais, o tai nepadeda rūpintis rajono žmonių gerove. Deja, bet ši yda kartojasi kiekvieną kadenciją. „Susitarimų laužymas ir nereikalingų ambicijų iškėlimas aukščiau visko tik blogina galimybes pasiekti geresnius rezultatus. Neretai smulkmeniški sprendimai užgožia rimtus. Išeikvojamos jėgos, laikas, o svarbūs sprendimai sugula į stalčius”.

Pasak Tarybos nario, blogiausia tai, jog daugėja žmonių, kurie ne dirba, o tik laukia atlyginimo dienos. Tokia tendencija  tikrai nedžiugina.

„20 metų darbo keliuose frontuose – Taryba, pareigos partijoje, tiesioginis darbas – atima daug jėgų, todėl šiemet buvo minčių nekandidatuoti į Tarybą, bet buvau paragintas to nedaryti. Vis tik kai kur nutariau „sustoti“ – nekandidatavau tapti LSDP grupės pirmininku”, – mintimis dalinosi A. Šidlauskas.

Iš tiesų, A. Šidlauskas toks pašnekovas, iš kurio atsakymus reikia traukte traukti. Bet jis yra žodžio žmogus. Štai pavyzdys, kuris viską pasako. Daugelis gerai prisimename, kaip praeitoje kadencijoje socialdemokratai atėjo į valdžią po siaubingos nesėkmės, formuojant daugumą iškart po rinkimų. A. Šidlausko vaidmuo toje situacijoje buvo svarus, bet jis savo indėlio visiškai nesureikšmina.

„Geriausiai, kai žmonės kalbėdami apie tave pagiria, o ne kai pats save skubi girti”, – tvirtino A. Šidlauskas ir suskubo į bendrovės kiemą, kur jau ūžė traktoriai.