Sugužėjo į šventę didelis pulkas savų bei svečių, ne tik pasidairyti po renovuotą pastatą, bet ir pasiklausti seniūno A. Bartusevičiaus ataskaitos. Tačiau ją nustelbė džiaugsmas dėl seniai lauktos, svajotos permainos kultūriniame miesto ir seniūnijos gyvenime.
Simbolinį raktą skambant plojimų audrai Jiezno KLC direktorei Daliai Vertinskienei įteikė UAB „Mačiūnai“ atstovas Algirdas Zdanys. D. Vertinskienė sako esanti labai dėkinga Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Algiui Marcinkevičiui, kuris visokeriopai rėmė jiezniečių siekį atnaujinti pastatą, kad ir patiems jame būtų smagu, ir svečius įsileisti ne gėda. Tad trūkstamų pinigų savivaldybė skyrė iš Balbieriškio parkui tvarkyti skirto projekto, nes buvo aišku, jog Jieznui šių pinigų reikia daug labiau.
Įėjimo koridoriuje šventės svečius pasitiko stendas su nuotraukomis bei ant senovinių plytų užrašytos dvi įdomios datos – 1680-2014 m. Tai dabartinio kultūros ir laisvalaikio centro istorijos trumpinys. Pastatas kažkada buvo dvaro karčiama, druskos sandėliu, kol galų gale, po trijų šimtų metų, įgijo visiškai naują išvaizdą tiek viduje, tiek išorėje, išgražėjo, tapo erdvesnis ir patogesnis, be abejo, ir šiltesnis. O dar laukia ir naujos katilinės pabaigtuvės.
Kol jų namai buvo tvarkomi ir gražinami, kultūros darbuotojai neatostogavo. Glaudėsi antrojo aukšto kabinete, daug turimo turto patikėję saugoti Jiezno PSPC patalpose, ir repetavo, kūrė, dirbo, ruošėsi įkurtuvėms ir naujiems darbams. Tai liudijo ir jų pasirodymas scenoje – puikiai dainavo jungtinis etnografinis ansamblis, maloni staigmena buvo ir mišraus choro pasirodymas. Ir dar laukia nauji darbai, atradimai bei susitikimai su žiūrovais, vis palepinamais nuostabiomis saviveiklininkų programomis.
