Dirbantieji savaitgalio laukia kaip išganymo, iki atostogų skaičiuoja dieneles, o kiekvienas pirmadienis tampa kančia. Bet taip turbūt yra tiems, kas nemėgsta savo darbo, kas eina į jį dėl algos ir niekaip negali sulaukti penktadienio. Daiva Tankelevičienė Strielčių kaimo bibliotekoje dirba jau trisdešimt metų ir visai nesiskundžia rutina ar nuovargiu. Tiesa, bibliotekininkės darbas nebuvo jos svajonių profesija. Baigusi vidurinę mokyklą, ji labai norėjo tapti mokytoja, apie tai svajojo nuo mažumės. Deja, jos svajonėms atsirado neįveikiama kliūtis. Ėmusi dirbti bibliotekoje, Daiva greitai suprato, kad ir šis darbas jai labai patinka – juk ir čia ateina vaikai, su jais galima pasikalbėti, jiems padėti, pamokyti. Suaugusieji skaitytojai irgi malonūs lankytojai, kuriems galima patarti, kokią knygą pasirinkti, pasikalbėti apie perskaitytą romaną, padiskutuoti. Knygų pasaulis – beribis, kupinas spalvų ir grožio, būti jo žinove ir palydove kitiems smagu ir gera. O pamažu ir ankstesnė svajonė rado savo kampelį bibliotekoje – su vaikais ir jaunimu Daiva ėmė statyti spektaklius, rengti menines programas įvairių kolūkio švenčių proga.
Gal dėl to, kad kiekviena diena kupina malonių susitikimų, rūpesčių ir darbų, tie trisdešimt metų bibliotekoje pralėkė nepastebimai. Tik vaikai, ateinantys knygų, yra akivaizdus metų lėksmo įrodymas – jie jau yra kiti, atžalos, tų, kurie taip pat čia skaitė, dalijosi su Daiva savo paslaptimis, vaidino, dainavo ir šoko. Prieš ketverius metus šis mažųjų aktorių būrelis ėmė vadintis „Lietučiu“, o savo vaidinimus ėmė rodyti ne tik savo tėveliams, seneliams ir giminaičiams, bet ir Prienų žiūrovams, ateinantiems į tradicinį festivalį „Žaidžiame teatrą“. Labai smagu, kad susiruošti aprangą aktoriams nėra sunkumų – juos mielai parūpina dėvėtų rūbų parduotuvės savininkė Greta Vilkišienė, tad belieka pasitelkti siūlus, adatas ir fantaziją, kad scenoje pasirodytų margi įvairių pasakojimų personažai. „Lietučio“ aktorių pasirodymus labai noriai lanko Strielčių kaimo gyventojai, tik gaila, kad vietos jiems susirinkti trūksta – salės nėra, o biblioteka nedidukė, tad nei daug žiūrovų, nei didelių dekoracijų čia nesutalpinsi. Ir vis dėlto – būrelis puikiai gyvuoja, jį lankantys vaikai jau ruošiasi naujam spektakliui ir išvykai į festivalį, o bibliotekininkė Daiva tikina – jėgų ir entuziazmo jai netrūksta ir netruks, nes mėgiamas darbas ir užsiėmimai energijos tik prideda, o idėjų visada atsiras.
