Vilija Čiapaitė
Jau XVIII-ąjį kartą Prienų rajono Naujosios Ūtos seniūnijoje, Serbentinės kaime, A. Lietuvininkienės sodyboje, vyko klojimo teatrų sambūris „Vėtrungė”. Diena neeilinė, nes šis pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena – proga šeimos vertybių apmąstymams. Beje, šie 2023 metai Prienų krašte paskelbti mūsų iškilaus kraštiečio rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino metais, o ši šventė skirta jo 130-osioms gimimo metinėms.
Prieš renginį atvykusiųjų laukė kaimiška gira, sūris, medus ir muzikantai, linksmai grojantys, nuotaikingai pasitinkantys atvykusius į renginį. Kaip nuoroda bolavo ant metaforinio vežimo rato balta teatro kaukė, kviečianti užsukti, pasižiūrėti, pasibūti draugėje.
Ir štai nuskambėjo Tautvydo Venciaus žodžiais ir Lijanos Sarnickienės muzika „Klojimo teatro šventės himnas”, kurį dainavo susirinkusieji ir ansamblis SERBENTA (vad. Lijana Sarnickienė):
„Serbentinės klojimas gyvuoja,
Kvepia šienas ir širdžiai smagu,
Čia kaimynai, vaikai ir anūkai
Susirinkę vėl džiaugsis teatru!..“
Klojimo teatras tęsia tradicijas
Šventės atidarymo metu susirinkusius pasveikino N. Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius, Prienų r. savivaldybės vicemerė Laimutė Jančiukienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis ir niekada festivalio neaplenkiantis LR Seimo narys Andrius Palionis. Jis sakė: „Aštuoniolika metų gyvuojanti klojimo teatro tradicija giliai suleido šaknis Prienų žemėje… Nuoširdus AČIŪ visiems klojimo teatrą kuriantiems žmonėms! Tegul išlieka šimtmetį gyvuojanti, iš kaimo atėjusi ir jame pasilikusi klojimo teatro tradicija!”
Šventę pasirodymu pradėjo Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras su literatūrine kompozicija „Nuo tėviškės kalnelio“, skirta Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms. Scenarijų paruošė Anelė Lukjančuk ir Julija Mykolaitienė (rež. Anelė Lukjančuk)
Kompozicija buvo puikiai sudėliota nuo pat pradžių iki pabaigos. Tai buvo it staklėse audžiamas audinys, kuris, kaip ir V. Mykolaičio-Putino gyvenimas, pilnas persipynimų, užmetimų, raštų. Viso spektaklio metu jautėsi kiekviena prisiminimų jūros bangelė.
Toliau pasirodymus tęsė Panevėžio Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaurės rytų centro etnografinis ansamblis „Pajauta“ ir dramos studija „Arka“ su etnografiniu ansambliu „Pajauta“.
Jie parodė etnografinį vaizdelį „Krikštynos“ (scenarijaus autorė ir režisierė Rima Žostautienė).
Scenoje – Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras „Žaltvykslė“. Jie susirinkusius nudžiugino Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės spektakliu „Pinigėliai“ (rež. Angelė Jaruševičienė)
Po jų sekė ir pasirodymu džiugino visiems gerai pažįstamas kolektyvas iš Prienų kultūros ir laisvalaikio centro – mėgėjų teatras „Langas“ su Slavomiro Mrožeko „Atviroje jūroje“ I d. (rež. Alma Vaišnienė).
Puikiai šventę tęsė Trakų rajono Dusmenų dramos mėgėjų teatras „Dusmena“. Jie pasirodė su „Dzūkių bobučių nuotykiai Naujon Ūton“, pagal dzūkų liaudies išmintį. Dainų tekstai Genovaitės Švabienės (rež. Rima Karsokienė)
Pirmą kartą viešintis Marijampolės kultūros centro Liudvinavo mėgėjų teatras „Žalias sodas“
su vadove Vita Gvazdaitienė atvyko su Daivos Čepauskaitės „Pažiūrėk į mane“ spektakliu.
Šventė baigėsi, tad noriu pasidžiaugti, jog organizatoriai puikiai pasiruošė ir pasiūlė tikrą aslą, šviežiai nušienauto ir išdžiūvusio šieno kūgelį ir skanų skaniausią šiupinį, kokį gali gauti tik čia, kur po langu žydi ir kvepia žolynai, kur kiekvienas gali rasti sielai atgaivą, pasisemti stiprybės ir pajusti gražią būties prasmę – darnoje su visu supančiu pasauliu Serbentinės kaime, A. Lietuvininkienės sodyboje.
