Pažvelk, vaikeli, medžiai kaip nurimę!…
Pamynę puošnų rūbą sau po kojom.
Kokia rimtis. Koks įstabus gražumas
Advento naktį miglomis nuklosto.
Pažvelk ir įsileisk į savo širdį
– Gražumą neregėtą.
Pakelk akis į dangų, kur Aušrinė šviečia.
Adventas- tai laukimas,
Kad ir Tavoj širdy kažkas užgimtų.
Šiomis eilėmis gruodžio 18 d. Jiezno gimnazijos aktų salėje susirinkusius pradinukus, jų mokytojus, svečius pasveikino popietės „Advento vainikas“ vedantieji Ernesta ir Gytis. Po sveikinimo žodžio ir giesmės „Dieve, Tavęs ilgiuos“ į dalyvius kreipėsi parapijos klebonas R. Bičkauskas. Jis ragino vaikus tikėti stebuklu ir patiems daryti stebuklus, dėkojo mažiesiems už „Caritui“ dovanotus žaisliukus, kvietė adventiniam susitaikymui.
Ketvirtokai, vadovaujami mokytojos G. Aleksonienės, nupynė puošnų vainiką ir priminė, kad ši puošmena simbolizuoja vienybę, tobulumą, amžinybę ir viltį.
Mažieji ne tik stebėjo, bet ir patys dalyvavo mini vaidinime, kur, tapę piemenėliais, žaidė ir ieškojo dovanų laukiamam Kūdikėliui. Juk pati geriausia dovana yra mūsų širdžių šiluma.
Šis renginys – tai tik dalis projekto „Advento vainikas“. Gerų darbų vainiką piname gamindami atvirukus vienišiems žmonėms, lankome juos slaugos ligoninėje, dalinamės žaisliukais.
Tradicija, belaukiant šv. Kalėdų, susiburti į jaukų ratelį prie Advento vainiko, jau daugelį metų gyvuoja gimnazijoje, tačiau kiekvienais metais popietė būna kažkuo ypatinga. Šiemet ją pagyvino mokytojos A. Stankevičienės vadovaujamo mergaičių ansamblio atliktos giesmės.
Nauja ir tai, kad popietės tęsinys buvo skirtas 5-8 klasių mokiniams. Vyresnieji klausėsi draugų pasakojimų apie Senolę, laukiančią Dievo, apie Kūčių nakties stebuklus. Atlikdami užduotis, prisiminė Advento ir Kalėdų šventės simbolių reikšmes.
Baigiantis bendrystės valandėlei, mokiniai dalijosi „kūčiukais“ ir linkėjimais, kuriuos palydėjo giesmė „Tyli naktis“.
I. Skulščienė, tikybos mokytoja
