Jau derliaus grožis ant stalų

Apgaulinga šiemetė bobų vasara, demonstruoja tikrai moterišką charakterį: tai šiluma palepina, tai šalto vėjo gūsiais pagąsdina, o šalnos ir rūkai patyliukais lieja ryškias rudens spalvas ant lapų ir žolės. Artėjančio žemės poilsio ženklai skubina žemdirbius ruošti dirvas žiemkenčių sėjai, tad nors svarbiausi darbai jau baigti, triūsti vis dar reikia, dar laukia žmogaus rankų ražienos, mėšlavežis, paskutiniai žemelės paglostymai prieš žiemos miegą.

O derlius jau aruoduose ir rūsiuose. Juokais sakoma, kad tik tinginiai ir „pijokai“ bulvių dar nenusikasę, nes rūpestingų šeimininkų daržai jau tušti, gėrybės surinktos, išvirtos, užkonservuotos, linksmina akis stiklainių eilėmis, kūpsančių morkų, burokų, kopūstų kauburiais. Kas kuo turtingas, kuo džiaugiasi ir didžiuojasi – tą ant stalo neša, ir savo šeimynai, ir svečiui pavaišinti. Tokių gėrybių ir grožybių pilni stalai buvo ir Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro salėje, kur pasidžiaugti derliumi suėjo seniūnijos ūkininkai, daržininkai, sodininkai, suruošę po nuostabų kiekvienos seniūnaitijos pasirodymą. Čia į lauktą rudens šventę rinkosi kermošiuje apsipirkę ir pasismalsavę šio gražaus krašto gyventojai, nuoširdžiomis maldomis padėkoję Aukščiausiajam už gerus metus ir jų dovanas. Jas jie atnešė prie altoriaus, kur klebonas Alfredas Rukšta pašventino dailius krepšelius su vaisiais ir daržovėmis, įmantrius vainikus iš javų ir rudeninių gėlių. Svarbiausias svečias bažnyčioje – dailus duonos kepalėlis, kupinas žemdirbio darbo ir rūpesčio, jo rankų šilumos ir meilės gimtajai žemei. Pabaigtuvių vainiką krašto ūkininkai padovanojo seniūnui Gintautui Kaminskui, o palaimintos daržų ir sodų gėrybės nukeliavo prie vaišių stalų.

Šaunios Stakliškių krašto gaspadinės, darbštūs ir sumanūs gaspadoriai. Ką beatnešė į Derliaus šventę, viskas ir gardu, ir gražu, tik dairykis, ragauk ir stebėkis: burnoje tirpstantys pyragai ant stakliškiečių stalo, medžioniškių ir pieštuvėniškių sukurtas grožis ir išmonė, užuguostėnų vaišių skanumas! Pikelionių seniūnaitija ir šiemet nustebino vaišių gausa ir gardumu, o jų bulvinės bandos užkariavo visų šventės svečių dėmesį. Vaišingi ir draugiški vyšniūniškai su želkūniškiais prie savo gausaus ir gražaus stalo sutraukė daugiausiai svečių, prie jų prisėdo ir į šventę atvykę Seimo nariai, čia buvo pakviestas kiekvienas, užklydęs į renginį iš gatvės.

Kai sotu, kai nuotaiką uždega skaidrus rugio kraujas, kojos pačios trepsi į muzikos taktą, o norinčių pašokti valsą ar polkutę visada atsiras, ypač kai į ratelį kviečia šaunus muzikantas Vytautas, o žaidimus ir varžybas rengia Stakliškių KLC direktorė Asta. Tad po kąsnį į burną, po gurkšnelį linksmumui – ir vėl į ratelį, į šokio sūkurį, su kaimynais ir pažįstamais, kad pasimirštų rūpesčiai ir sunkumai, kad į sielą priplūstų šilumos ir stiprybės laukiantiems žiemos išbandymams. Juk kaimo žmogaus darbai nesibaigia, jų ratas sukasi ir sukasi, smagu nors retkarčiais iš jo ištrūkti, gera po to ir vėl sugrįžti į įprastų dienų ritmą, laukti kito rudens, kito smagaus susitikimo.