Iki šiol Birštono istorijoje dar niekada nebuvo atkreiptas dėmesys į praėjusiojo amžiaus 4-ajame dešimtmetyje dažnai Birštone, kitoje Nemuno pusėje, viename iš Juozo Brundzos vasarnamių atostogavusią žymią Lietuvos asmenybę Eduardą Volterį. Kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukoje matome šalia laiptų nusifotografavusį 79-metį profesorių ir keleriais metais jaunesnę jo žmoną Aleksandrą. Įdomu tai, kad ir laiptai 4-ajame dešimtmetyje buvo vadinami Volterio laiptais. Žinome, kad E. Volteris yra buvęs Birštone 1935, 1937, 1938 ir 1939 metais. Latvių tautybės profesorius – viena iš ryškiausių Birštone pabuvojusių asmenybių. Tai ypatingai universalus žmogus: bibliografas, archeologas, slavų, baltų kultūrų, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas. Tai žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, aktyviai kovojęs prieš lietuviškosios spaudos draudimą, kartu su broliais Biržiškomis, A. Janulaičiu, J. Šimkumi ir kitais steigė Aukštuosius kursus, tapusius Lietuvos universitetu, dar vėliau – Vytauto Didžiojo universitetu. Šioje Alma Mater profesorius dirbo 1922-1933 metais. Jaunystėje pamilęs mūsų šalį ir lietuvių kalbą, jis davė Lietuvai etnografijos, archeologijos, kalbotyros pagrindus. Jis kasinėjo Dovainonių pilkapynus, Apuolės piliakalnį, Kauno pilies kiemą, organizavo daugelį archeologinių ir etnografinių ekspedicijų.
Tai buvo gilus, dvasingas ir didelės energijos žmogus. Tai rodo ir jo paskutinysis apsilankymas Birštone 1939 m., kada jam buvo 83-eji. Straipsnyje „Ties Birštonu rasta įdomių senienų“ korespondentas, rašydamas apie mezolito (VIII-VII tūkstantmečių prieš Kristų) radinius Kampiškiuose, Paprienėje, Škėvonyse, Kernuvėse, pabrėžė profesoriaus E. Volterio išmanymą ir atsakingą veiklą: „Pernai vienas žmogus profesoriui Volteriui atnešė ten rastų žalvarinių apyrankių ir kitų daiktų“ („Lietuvos aidas“, 1939, Nr.458(4860), p.4). „Vakar į tą vietą buvo padaryta savotiška ekspedicija. Mat dabar Birštone vasaroja profesorius Volteris, tai jam vadovaujant susirinko keliolika žymių žmonių, jų tarpe skulptorius Rimša, tapytojas Šimonis, Valstybės tarybos narys Papečkys, rašytoja Simonaitytė, solistė Staškevičiūtė ir kiti. Ties Birštono miesteliu buvo apžiūrėti ilgi pylimai, prie kurių rasta įvairių degėsių ir sluoksnių, iš kurių galima spręsti, kad ta vieta tikrai supilta. Čia pat Šimonis profesoriui Volteriui parodė ten rastas senienas. Tai buvo skaldyto titnago gabalai, tašytų akmenų dalys, storų puodų likučiai“ (Ten pat). „Pasak profesoriaus Volterio, nėra jokios abejonės, kad šioje vietoje gyventa žmonių jau akmens gadynėje“ (Ten pat). Rašydamas apie Birštono apylinkėse esančius aukštus pylimus, korespondentas akcentavo, kad „profesorius Volteris šią vietą žada patyrinėti smulkiai. Be to, įmanoma ten surinkti ir kitas senienas, tik tada susidarys pilnesnis vaizdas, kas ten gyveno ir kokios kultūros likučiai išliko iki mūsų dienų“ (Ten pat).
Tenka tik apgailestauti, kad profesorius E. Volteris po šios vasaros greit susirgo ir mirė. Mezolito gyvenvietės Birštono apylinkėse mažai tyrinėtos ir jų tyrinėjimas artimiausioje ar šiek tiek vėlesnėje ateityje pateiks nemažų staigmenų. O profesorių E. Volterį atsiminsime kaip šių tyrinėjimų iniciatorių. Jis tarsi moko, kad lobiai turi būti visų mūsų širdyse, mintyse ir kūrybiniuose ieškojimuose.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
Istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize, sugrąžinti iš praeities regiono garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, puoselėdami istorinę sąmonę ir ugdydami kritišką požiūrį į dabarties reiškinius.
