Vidmantas Venclovas
Vasario 20 d. Prienuose lankėsi Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Svečias susitiko rajono savivaldybės meru Alvydu Vaicekausku, „Žiburio“ gimnazijos mokiniais, bendravo su savivaldybės administracijos skyrių vedėjais, uždegė žvakutę žydų sušaudymo vietoje.
Ambasadorius A. Maimonas susitikime su savivaldybės vadovais ir administracijos skyrių vedėjais kvietė Prienų visuomenę nepamiršti savo istorijos. Pasak ambasadoriaus, praeitis labai svarbi, bet taip pat reikia gyventi dabartimi ir galvoti apie ateitį. A. Maimonas priminė, jog sausio 7 d. buvo minimas Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metis. Ambasadorius pasidžiaugė, jog pastaraisiais metais abiejų šalių santykiai pagerėjo ir vis gerėja. Tiesa, svečias akcentavo, jog pati data niekuo neišsiskyrė, bet jos paminėjimo būdas vertas dėmesio.
Pasak A. Maimono, ambasada sutelkė Dailės akademijos studentus ir jie kūrė abiejų šalių partnerystės simbolį. Geriausiu darbu buvo pripažintas Kotrynos Opanovičiūtės kūrinys, kuris vėliau atsidūrė ir ant pašto ženklo.
Ambasadorius pasakojo, kad lėšos, skirtos šiai dienai paminėti, buvo panaudotos bendravimui su vaikais, kurie dėl įvairių priežasčių turi gyventi ne šeimose. A. Maimono teigimu, ambasada jau daugiau negu dveji metai prisideda prie judėjimo „Gelbėkit vaikus“, organizuodami specialistams kursus darbui su specialiųjų poreikių vaikais.
Ambasadorius paminėjo, jog bendradarbiavimas su savivaldybėmis švietimo srityje galėtų vykti per čia jau veikiančius Švietimo centrus.
Bendraudamas su „Žiburio“ gimnazistais svečias priminė apie prieš 75 metus įvykusią tragediją, ragino nepamiršti savo miesto ir jo gyventojų istorijos, pakvietė į Vilnių kartu sodinti draugystės ir atminimo miškelį bei apsilankyti ambasadoje.
Ambasadorius A. Maimonas, lankydamasis žydų sušaudymo vietoje, uždegė atminimo žvakutę ir paragino nepamiršti sušaudytų miestelėnų bei pritarė visuomenininkų siūlymui šią kraupią tragediją Prienuose minėti rugpjūčio 26 d.
Izraelio ambasadoriaus A. Maimono vizitas Prienuose patvirtino jau gerai žinomą tiesą, jog kiekvieno žmogaus likimas yra svarbus, todėl svečio pasiūlymas, kad žydų sušaudymo vietose atsirastų lentos su sušaudytų žydų pavardėmis, vertas dėmesio ir gali būti įgyvendintas.
Visgi, stebėdamas svečio iš Izraelio vizitą, pasigedau vieno svarbaus momento – visuomenės atstovų. Kodėl su ambasadoriumi susitiko savivaldybės administracijos skyrių vedėjai (lengviau surinkti?), o ne bendruomenių atstovai iš tų seniūnijų, kuriose iki karo gyveno žydai?
Reikia pripažinti, kad rajono mokyklose mažai dėmesio skiriama krašto istorijai, todėl nenuostabu, kad dauguma mokinių išvis nežino apie žydų sušaudymus Prienuose ir Jiezne Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
Nesmagu, bet ambasadoriaus pastaba Prienų miesto žemėlapio sudarytojams dėl žydų kapinių ir žydų sušaudymo vietos vienodo žymėjimo, parodo, kad mes dar nevisiškai tiksliai suvokiame istorinių įvykių prasmę. Ir nemanau, kad tai buvo daroma iš blogų paskatų. Tiesiog nebuvo įsigilinta į situaciją.
Manau, atėjo laikas auginti mūsų mokyklose laisvai ir kitaip mąstančius vaikus, suteikti jiems žinių apie krašto istoriją ir jame gyvenančius ir gyvenusius žmones. Tačiau pastaruoju metu rajone jaučiamas visuomeninės veiklos centralizavimas savivaldybės institucijose. Ar toks kelias padės sukurti laisvesnę visuomenę? Vargu…
Kapinės nėra tik palaidojimo vieta. Tai Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Gyvi žmonės nusipelno tiek pagarbos, kiek jos rodo ne tik gyviesiems, bet ir mirusiems. Atmintis negali būti bevardė.
Tikrai sutinku su ponios Jolitos komentaru.Reikėtų skirti Jiezną ir Prienus,Jiezne tiek gimnazija,tiekseniūnija,tiek parapija,tiek pavieniai entuziastai ieško krašto istorinio įprasminimo. Nenorėčiau čia peikti Prienų savivaldybės mero pastangų.Manau,kad jis supranta žydų istorijos ir holojkausto aukų įprasminimo svarbą.Jis gi svariai prisidėjo prie dailininko j.Gurvičiaus 90-ečio paminėjimo.Bet ,gerbiamas,mere dar kartą sukluskit.Neturit Jūs kompetetingos komandos ,kuri padėtų Jūsų įžvalgas realizuoti.O jau tą pasenusią komandą ,nekompetetingą,netgi dažnai praščiokišką turėtumėt keisti..Ir keisti ne pagal partinę liniją,bet pagal profesionalumo lygį.Gerbiamas mere,keičiasi laikai,keičiasi papročiai.Ir dar labiau keisis…
Žinote, perskaičiau ir giliai nuoširdžiai įsižeidžiau. Kodėl nebuvo pakviesti atstovai to paties Jiezno, kuris, kaip masinio žydų sušaudymo vieta, paminėtas ir šiame straipsnyje? Ir Jiezno gimnazistai tą vietą labai neblogai žino, nors pradėjus kalbėti apie Holokaustą tikrai buvo skeptiškų komentarų, kurie vis labiau tyla. Kiek dar straipsnių turiu parašyti apie tai, kaip Jiezno gimnazija ir seniūnija prisimena ir domisi savo krašto istorija. Peržiūrėjusi informaciją vietinėje spaudoje kaip buvo paminėta rugsėjo 23-ji – Lietuvos žydų genocido aukų diena, sutinku, kad Prienų mokyklos su tuo pačiu Žiburiu priešakyje nesidomi savo krašto žydų istorija, bet kam įžeidinėti kitas mokyklas? Beveik visos rajono mokyklos vienaip ar kitaip tą dieną pažymėjo. Gal plačiau pasižvalgykite, toliau nei matosi pro savivaldybės pastato langus, kad mokyklos jau augina laisvai ir kitaip mąstančius žmones. Juolab, kad savivaldybės vadovai sausio gale lankėsi Jiezne būtent žydų istorijos proga.
Sutinku su straipsnio autoriaus konstatavimu apie nepagarbą krašto istorijai.Nematau Prienuose buvusio daugiataučio miesto istorijos,holokausto istorijos.Galim šimtus kartų pakartoti J.Maironio,V..Mykolaičio-Putino,Mato Šalčiaus minėjimus su turima tik literatūrine kompetencija.Net ir paminklo Justinui Marcinkevičiui kadencinis pastatymas neuždengs dešimtmečius trunkančio abejingumo krašto istorijai.Visų pirma turi būti istorinės savimonės proceso vadovas.Nėra jo.Įsivaizduokit,kaip Izraelio ambasadorius būtų maloniai nustebintas kapinėse su esančiais antkapiais.Viską griauname,o paskui suprimityviname.Iš žydų tautos turėtumėme mokytis pagarbos savo istorijai,Bet ,dar kartą atkreipkim dėmesį į senąsias kapines.Tiesiog reikia jau konstatuoti Prienų valdžia negerbia savęs …Mielieji,ne nuotraukytės išminties bibliotekoke-facebook reikalingos,o elementarus žmogiškų vertybių supratimas.
Netinkamas komentaras
Atsakyti