Liepos 26-osios vakarą po Birštono viešosios bibliotekos žaliąja, sėklų skrynelėmis nukabinėta liepa susiburti pakvietė rašytojo, vertėjo, dr. Egidijaus Zaikausko katinas Miegošius iš prozos knygelės vaikams „Katinas Miegošius“. Šis murklys pats pasiūlė savo istoriją, netikėtai išlindęs iš krūmų ir smalsiai sužiuręs į Egidijų, rymantį Bernardinų sode ir laiks nuo laiko kažką braukantį užrašuose. Taip gimė keleto dalių pasakojimas apie tris draugus: amžinai snaudžiantį katiną Miegošių, varną Šiurpę ir šikšnosparnį Šiukščių, gyvenančius ant stogo.
Neįtikėtina, bet juos suvienijo apgraužta žuvies galva, o tiksliau – draugystė, gebėjimas dalintis ir rūpintis vienas kitu. Jie tapo šeima. Susirinkusieji į popietę taip pat pajuto bendrystę, gaubė šilta šeiminė aura, skleidėsi draugystės žiedai. Be to, buvo atskridęs Pegasas. Ypatingą kūrybinę atmosferą sukūrė betarpiškas, nuoširdus E. Zaikausko bendravimas su įvairaus amžiaus dalyviais, įtraukios užduotėlės, fantaziją skatinančios užuominos. Išmonės ir vaizduotės prireikė visiems. Išgirdus Miegošiaus pasakojimą, reikėjo sukurti savą, birštonietišką versiją. Birštonietišką todėl, kad kūrybos procesas vyko Birštone. Vaikai vienas kitą papildydami, juokaudami ir rimtais veidais dėliojo siužetą. Iš pasakų pasaulio, kuris plytėjo stebuklingoje kriauklėje, atskrido ponis-pegasas, mergaitė Onutė skatino nesipykti, susitaikyti, žydėjo ryškios stebuklingos rožės, kurių prisiuostęs katinas Miegošius įgijo galių skraidyti – jam užaugo sparnai. Daug veikėjų, daug veiksmo ir daug scenos dekoracijų. Kol autorių bendrija kūrė diskursą, dailininkų sąjunga piešė dekoracijas. Išėjo netgi paralelinės istorijos – istorijų istorijos ir istorijėlės. E. Zaikauskas gyrė vaikų sumanumą, paragino patiems rašyti knygeles, nes tiek daug minčių gali išplaukti viena iš kitos. Pagrindinį darbą baigus, aptarus ir pasigėrėjus piešiniais, rašytojas pakvietė sukurti spektaklį. Buvo daug juoko. Egidijui atiteko Onutės vaidmuo. O mergaitės namelis – medyje. Berniukas-medis turėjo linguodamas šakomis nunešti Onutę pas ant stogo besipykstančius Miegošių ir varną Šiurpę. Ta Šiurpė, pasirodo, visai nešiurpi. Jos nebijojo atskridęs šikšnosparnis Šiukščius. Jai netgi buvo įteikta nuostabi rožė. Abiem draugams – net septynios žuvų galvos, kurias turėjo suvaidinti suaugusieji. Ir aš ten buvau. Džiaugsmas liejosi kaip midus, vaikai krykštė, E. Zaikauskas juos vis šnekino, skatindamas atsiverti ir nebijoti improvizuoti, fantazuoti. Raginimas išdrįsti plaukti kūrybinėje nemuniškoje srovėje buvo išgirstas, priimtas. Žaidybiška edukacija smagiai įtraukė, laikas ištirpo, reali erdvė išnyko, nes visi persikėlė į pasakų pasaulį, kurį taip aiškiai, metodiškai, kūrybiškai atvėrė rašytojas, dr. E. Zaikauskas.
Projektą „Kūrybiniai susitikimai po liepa“ finansuoja #Lietuvoskultūrostaryba ir #Birštonosavivaldybė.
Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.
