Spalio 5 dieną jiezniečiai surengė minėjimą, skirtą Pasaulio lietuvių metams ir žymiam kraštiečiui, išeivijos atstovui, kalbininkui Antanui Klimui. Šiemet būtų minimos jo 95 gimimo metinės, tačiau prieš trejus metus šis Pelekonių krašto sūnus iškeliavo anapilin. Išties džiugu, kad jiezniečiai tęsia tvirtą tradiciją kasmet prisiminti ir pagerbti po iškilią krašto asmenybę, supažindinti su jo gyvenimo ir nuopelnais seniūnijos žmones.
Antano Klimo gimtieji namai buvo prie pat Nemuno, „pirkios langai žiūrėjo į Nemuną – per gražią pievą“. Deja, neišliko iki šių dienų Klimų trobesiai, todėl minėjimui pasirinkti kaimynai – senoji Bartusevičių šeimos pirkia. Toks sumanymas – daugiau negu vykęs, nes prie senovinės dviejų galų trobos, regis, net alsuoti buvo galima praeitimi, tykiu ir ramiu kaimo gyvenimu, trikdomu tik vištų karkinimo.
P0 šventų Mišių, kurias šiai progai aukojo Jiezno bažnyčioje klebonas Rolandas Bičkauskas, norintieji pagerbti kraštietį atvyko į Pelekonis, gausiai apdovanotą gamtos grožiu ir istorijos lobiais kaimą. Bartusevičių gimtasis lizdas – tvirta, ilgaamžė troba, kurioje ekskursiją į senus laikus vedė Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, jo sesuo Danutė Bajorienė. Visai kitaip galima buvo pažvelgti į namo vidų, kai apie jį pasakojo čia gyvenę žmonės. Štai, ten stovėjusi močiutės lova, kur kartu miegojusi ir Danutė, ten – senovinė krosnis, teikusi ir maistą, ir šilumą. Pasidairę po kambarius, minėjimo dalyviai stabtelėdavo ir prie nedidelės parodos, surengtos Jiezno bibliotekos. Ten galėjo susipažinti su A. Klimo biografija, jo mokslinių darbų aprašymais, pavartyti knygas.
Iš trobos išėję į lauką ir susėdę palapinėje, žiūrovai netruko panirti ir į Klimų šeimos gyvenimą. Trumpą jo atkarpėlę – Antano palydas į emigraciją – atkūrė Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras spektaklyje „Paskutinė diena tėviškėje“. Apie A. Klimo gyvenimą Lietuvoje ir emigracijoje vaizdžiai ir jausmingai papasakojo kraštietis žurnalistas Juozas Pugačiauskas, o pelekoniškių pavardes ir pravardes aptarė Jiezno gimnazijos mokytoja Nijolė Kuliešienė su pagalbininke gimnaziste. Visa tai papildė ir papuošė retro stiliumi apsirengusių saviveiklininkų dainos, romansai.
Lietuvos, gimtųjų Pelekonių A. Klimas nepamiršo niekada. Ne viena jo leista knyga dedikuota tėviškės kaimui, pelekoniškių pavardės ir pravardės skambėjo jo pranešime 1978 m. tarptautiniame onomastikos kongrese. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1991 m. pavasarį A. Klimas sugrįžo į Tėvynę. Po 47 metų susitiko savo daug iškentusią mamą, aplankė gimtinę, artimųjų kapus, susitiko su kaimynais. Išvykdamas į užsienį buvo palikęs gražią, klestinčią sodybą, o sugrįžęs dairėsi jau dilgėlynais apleistame sode prie susenusios gimtosios pirkios. Mirė A. Klimas 2016 m. rugsėjo 18 d. Braitone, sūnų ir dukterų rūpestingoje globoje. Sužinoję apie tėvo garbei rengiamą minėjimą, jie labai apsidžiaugė, tačiau atvykti nesuspėjo. Už jaunuosius Klimus renginio organizatoriams nuoširdžiai padėkojo sūnėnas, palinkėjęs iškelti iš užmaršties kuo daugiau praeities šviesuolių.
