Šiandien tokia pat žvarbi sausio 12 diena, kokia buvo prieš 27-erius metus. Dar žvarbesnis tada buvo vakaras ir naktis, nes pūtė stiprus vėjas. Ar galite įsivaizduoti save tokiame šaltyje stovinčius keliolika valandų?
Ne tik stovinčius, bet ir besiklausančius šūvių garsų?
Sunku būtų tai įsivaizduoti, jeigu šalia mūsų nebūtų tų dienų liudininkų, kuriems tai teko patirti, išgyventi.
Istorijos mokytoja Jolita Staselienė Balbieriškio mokyklos mokinius ir bendruomenės narius pakvietė į pilietiškumo pamoką, skirtą Sausio 13-osios įvykių prisiminimui. Vyresnioji karta niekada neužmirš tų įvykių, o ypač tie, kurie tomis dienomis dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos (dabartinio Seimo), Spaudos rūmų, Televizijos bokšto ar Radijo ir televizijos pastato gynyboje. Savais prisiminimais dalijosi parapijos klebonas Remigijus Veprauskas ir mokyklos direktorius Stasys Valančius. Jie abu tą dieną buvo įvykių sūkuryje: direktorius – parlamento rūmų viduje, klebonas (tomis dienomis dar studentas) drauge su minia budėjo prie pastato lauke. Visi tomis dienomis išėjo ginti Laisvės, kurios realiai negalėjo apčiuopti ir konkrečiai apibrėžti, tačiau visi suvokė, kad galimybė negrįžti yra labai reali.
Keturiolikai asmenų ši galimybė tapo realybe. Šiandien mes juos vadiname laisvės gynėjais, didvyriais, kovotojais. Prieš dvidešimt šešerius metus jie buvo eiliniai žmonės: jauni ir vyresni, vaikai ir tėvai. Jie nepaliko savo šiltų namų tam, kad prabėgus daugiau kaip dviem dešimtmečiams jų pavardes virpančiu balsu perskaitytų šiandieniniai mokiniai. Jie pasirinko šaltį ir baimę, nes žinojo, kas yra vienybė, žinojo, kokia brangi yra Laisvė ir Nepriklausomybė.
Pilietiškumo pamokos metu skambėjo mokinių skaitomos eilės bei Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro muzikantų atliekamos dainos, tylos minute ir vilties žvakelių šviesa buvo pagerbtas žuvusiųjų atminimas.
Kas suvienijo tuos, kurie išėjo negrįžti? Meilė? Tikėjimas? Viltis? Troškimas? Baimė? Dabar jau ne taip svarbu. Svarbu tai, kad mes turime branginti mums suteiktą Laisvę ir gerbti ne tik kovotojų atminimą, bet ir savo identitetą – didžiuotis, kad esame lietuviai.
Balbieriškio pagrindinės mokyklos informacija
