Kiekviename muziejuje yra eksponatas – muziejaus garbės ženklas. Birštono muziejuje – tai Adomo Jurkulnevičiaus fajetonas, kurį jis pats pasigamino ir kuriuo vežiojo poilsiautojus iš Kauno į Birštoną ir atgal. Fajetoną prieš gerus 46 metus Birštono muziejaus įkūrėjui, tuometiniam jo vedėjui, šviesios atminties Petrui Kazlauskui padovanojo Adomo Jurkulnevičiaus sūnus Jonas (1915-2000). O prieš kelerius metus A. Jurkulnevičiaus pasą padovanojo sūnaus Antano dukra Rita Verbickienė.
Deja, iki šiol neatskleista A. Jurkulnevičiaus asmenybė, jo šeima. Būdami labai skolingi jo giminei, ryžtamės šią spragą ištaisyti. Juolab ir šie, Šeimų metai mus tai įpareigoja daryti.
Jurkulnevičių giminė Birštone
Jurkulnevičių giminė – viena iš seniausių Birštone. Analizuodama senuosius raštus ir Birštono bažnyčios metrikas, profesorė R. Ragauskienė ją atranda jau 18 amžiaus pabaigoje (R. Ragauskienė. Karališkojo Birštono praeitis. Istorinė raida iki XIX a. V., 2004, p.166). Keista, nelabai būdinga lietuviškiems asmenvardžiams pavardė gali būti totoriškos kilmės. „Jurkul“ toje kalboje reikštų pirklį, prekystę. Kad totorių Birštone būta, yra rašęs ir žinomas Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas (1784-1864). Neabejotina, kad per kelias kartas Jurkulnevičių giminė perėmė lietuvių kalbą, papročius, o per santuokas su lietuviais – ir lietuvišką išvaizdą.
1859 m. lapkričio 8 dieną Birštono klebonas Jurgis Sudimtas po trejų viešai bažnyčioje paskelbtų užsakų sutuokė 25 metų birštoniškį žemdirbį Joną Jurkulnevičių ir 23 m. birštoniškę Apoloniją Vasiliauskaitę. Jono tėvai buvo birštoniškiai žemdirbiai Laurynas ir Marija (LVIA, f.1043, ap.1, b.1, p.33).Vienas Jono brolis Jurgis taip pat gyveno Birštone, o pusbroliai – Paprienėje. Sutuoktiniai nesnaudė. Nuo 1861 iki 1881 m. jiems gimė 9 vaikai. 1861 m. jie susilaukė pirmojo sūnaus Antano (Ten pat, b.3, p.19), 1863 m. – dukros Onos (Ten pat, p.38), 1866 m. – sūnaus Juozo (Ten pat, p,62), 1868 m. – sūnaus Stepono (Ten pat, p.80). 1870 m. gimusią dukrą pakrikštijo Ieva (Ten pat, p.92), 1872 m. – Elena (Ten pat, p.109).
1875 m. sausio 10 dieną gimė ir Adomas, o po dviejų dienų jį pakrikštijo Birštono klebonas Adomas Šlepavičius (Ten pat, p.128). Po Adomo dar gimė Rozalija (Ten pat, p.157) ir Katerina (Ten pat, p.180).
Tačiau gausi šeima ir rėžiais dalinamas valakas negalėjo atnešti Jurkulnevičiams pragyvenimo šaltinio. Ypač tai tapo aktualu, kai Adomas Jurkulnevičius apie 1901-1902 m (šio laikotarpio bažnytinės knygos yra restauruojamos) vedė Katrę Stravinskaitę iš Balbieriškio apylinkės. Pirmasis jų naujagimis Petras mirė 1904 m. (Ten pat, b.5, p.98). 1908 m. pora susilaukė dukros Marijos (Pagal Ritos Verbickienės sudarytą Jurkulnevičių giminės medį – V. K.). Žmona Katrė buvo labai ligota, nelabai galėjo dirbti laukuose. Tad Adomas ieškojo kito pragyvenimo šaltinio. 1904 m. pradžioje jis išsijuosęs paplušėjo ir kaip pasaka kieme atsirado solidi karieta – fajetonas.
Bus daugiau
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
