Daugiau kaip 80 metų nuotrauka mums mena atkaklią, kūrybingą, demokratišką asmenybę. 1929 metų vasarą teisininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas Juozas Vilkutaitis – Keturakis buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Liepą jis su sūnumis Viktoru, tuo metu studijavusiu Prancūzijoje, ir dar gimnazistu Vytautu atvyko į Birštoną ir nusifotografavo sanatorijos pastato kairėje.
J. Vilkutaitis (1869 – 1948) vienuolikos metų susižalojęs neteko kojos, nuolatos dėvėjo pačio padarytą protezą. Jis buvo ištvermingas ir valingas, įveikė gyvenimo sunkumus. 1891 m. baigė teisės studijas Peterburge. 1895 m. kartu su broliu Antanu parašė komediją „Amerika pirtyje“, kuri 1899 m. rugpjūčio 20 d. pirmą kartą buvo suvaidinta Palangoje, daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Kūrinys susilaukė didelio pasisekimo ir išjudino lietuviškąją visuomenę.
1896 – 1908 m. J. Vilkutaitis gyveno savo ūkyje prie Balbieriškio, 1908 – 1915 m. dirbo Marijampolės apygardos teisme, 1924 – 1939 metais Prienuose dirbo notaru. Mėgo Birštoną, dažnai jame gydėsi ir poilsiavo. Nuo sovietinio teroro 1944 m. jis pasitraukė į Vokietiją, kur 1946 metais mirė perkeltųjų asmenų stovykloje Augsburge. JAV, Putname, Alkos archyve yra saugojama jo lazda, Gedimino ordinas, kairiosios kojos protezas, laiškai ir visi J. Vilkutaičio – Keturakio kūrybos, publikacijų lietuviškoje spaudoje rankraščiai.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
