Derliaus šventės Stakliškių seniūnijoje tapo vos ne smagiausiu metų susibūrimu, kai ir dalyvių daug, ir nuotaika būna puiki.
Pasimeldę stakliškiečiai skubėjo į Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centrą. Čia vis pilnėjo seniūnaitijų atstovų puošiami stalai, sklandė gardžiausi kvapai, o ausis malonino kapelos melodijos. Šventės Gaspadinė ir Gaspadorius taip pat pašventino nuo valgių lūžtančius stalus ir prie jų susibūrusius žmones. Krašto žemdirbius nuoširdžiai pasveikino seniūnas Gintautas Kaminskas ir jo pavaduotoja Nijolė Ivanovienė, ekologinių ūkių savininkus – žemės ūkio specialistė Valerija Birutė Stepankevičienė. Žinoma, nuo šeimininkų neatsiliko ir gausus būrys svečių, sveikinusių, dėkojusių ir apdovanojusių stakliškiečius.
Kaip išskirtinė kiekviena krašto seniūnaitija, taip kažkuo ypatingi buvo ir jų suruošti stalai. Netrūko nei saldumynų, nei gėrimų, nei įvairių užkandžių. Tačiau labiausiai akį traukė išmoningi papuošimai. Pikelionių seniūnaitija galėjo didžiuotis gražuoliu moliūginiu kalakutu ir burnoje tirpstančiomis bulvinėmis bandomis, Medžionių ir Pieštuvėnų – itin dailiais žibintėliais ir gausių valgių papuošimais, užuguostiečiai stebino „vėdarų-apgavikų“ gardumu. O Vyšniūnų ir Želkūnų seniūnaitijos stalas išsiskyrė gražiai apskrudusia kepta žąsimi ir nuostabia puokšte. Išskirtinių patiekalų netrūko ir ant stakliškiečių stalo, čia labai pasidarbavo kulinarijos šedevrais garėjanti Elvyra Šeškienė, iškepusi ne tik didžiulį pyragą ir duoną su lašinukų įdaru, bet ir visą šventę papuošusi didžiule prieverpste, marguojančia visomis rudens derliaus spalvomis, kurią ji pagamino kartu su Alma ir Gintautu Jurkoniais.
O šventės dalyvius priėmęs Kultūros ir laisvalaikio centras taip pat nenuvylė nei scenos papuošimais, nei dainomis ir melodijomis, nei smagiais žaidimais. Gaspadinė su Gaspadoriumi tik sukosi apie svečius, ir kalbino, ir šokti kvietė. O kiek juoko sukėlė „gyvieji paveikslai“, kokios aistros virė moliūgo kilnojimo varžybose!
Linksma ir turtinga buvo šventė. Turtas čia buvo žmonių iš įvairių seniūnijos kampelių susibūrimas, jų noras kartu pasibūti, pabendrauti, vieni kitus pavaišinti. Ir tegul išsipildo klebono A. Rukštos linkėjimas žemdirbiams – būti ne antrarūšiais visuomenės nariais, o tais, be kurių negalimas, neįsivaizduojamas kasdienis mūsų gyvenimas.
