„Ir aš ten buvau…“

Tokia pasakų pabaiga simbolizuoja viso ko perteklių pabuvotoje vietoje. Daugelis taip galėtų pasakyti ir apie Birštone savaitgalį šurmuliavusią šventę, kur nebuvo kas veikti ar pamatyti tik tiems išrankuoliams, kurie patys nežino, ko nori.

Iš tiesų, nepagailėjo gamta gražaus oro, o šventės organizatoriai – gausybės reginių, pramogų, užsiėmimų į Birštoną atvykusiems svečiams iš Lietuvos, iš užsienio, o taip pat ir vietiniams gyventojams, kuriems tik pavydėti galima gražaus, tvarkingo, pasipuošusio ir atjaunėjusio miesto.

Antrąją šventės dieną, kaip sakoma, nors persiplėšk. Maga pažiūrėti į policijos ir kariuomenės ekspozicijas, pasirodymus, o čia jau vilioja iš bendruomenių kiemelių skambanti muzika, dainos, plojimai ir šūksniai. Kas ten pabuvojo, tas alų midų gėrė ir, beje, tikrai burnoj turėjo gardaus naminio pyrago su ką tik sumuštu sviestu, lašinukų, duonelės ir kitokių kaimiškų gardumynų, kurių gausiai buvo nukrautas stalas. Tai kaip gi pilvą pamaloninus, akių nepaganyti į lovoje besivoliojantį Žaldoką, į skambias dainas traukiančius ansamblius, gracingus šokėjus. Tik keli žingsniai į šalį – amatų kiemelis, kur prakaitą nuo kaktos braukia kalviai, kur akmeninėje grūstuvėje trupa grūdai, o keptuvėje čirška blynai, kur kvepia žvakių vašku ir gimtinės laukų žolynais…

Netrūko šventėje pramogų menų mėgėjams, vaikams, jaunimui, pagyvenusiems, o ypač tiems, kam patinka ginklai, kariška rikiuotė, jaunystę primena kareiviška košė. Beje, kaip sakė ją ragavęs vyriškis, labai jau ji skani, tikrai ne tokia, kokią jam teko rusų armijoje valgyti. Tad ne be reikalo mieli ir paslaugūs (nepikti, nes sotūs!) buvo savo techniką pristatę Krašto apsaugos, Karo policijos atstovai, o kur dar iš JAV atvykusių jaunųjų kadetų marširuotės, parodomoji mankšta, malonus bendravimas su jaunimu. Vis dėlto didžiausią dėmesį ir simpatijas užkariavo keturkojai kariūnai, belgų aviganiai, puikiai mokantys surasti paslėptus daiktus, sulaikyti piktą „nusikaltėlį“. Šis policijos šventės visuomenei akcentas labai šauniai papildė ir kitas pareigūnų surengtas daiktų žymėjimo, vaikų dviračių varžybų akcijas, pritraukė pulkus smalsuolių prie technikos ir įvairios įrangos ekspozicijų. Pasak Birštono PK atstovės spaudai Mildos Vokietaitytės, tokia šventė yra puiki proga be įtampos ir baimės pabendrauti su pareigūnais, iš arti pamatyti jų kasdienio darbo fragmentus, pasmalsauti, pasikalbėti, paklausti rūpimų dalykų.

Stotingi vyrai su uniformomis, o dar grojantys pakilias melodijas – vaizdas, kuris ne vieną moterį privertė stabtelėti ir pamiršti „kermošiuje“ matytas gėrybes ir grožybes, dėl kurių jau dejuoja piniginė ir nepatenkintas sutuoktinis. Tačiau geriausias vaistas nuo to – mylima gyvenimo draugė, staiga virtusi praėjusių amžių gražuole, puikiais aksomo rūbais, svajingai prigludusi prie „paauksuotų“ paveikslo rėmų. Šį siurprizą šventės svečiams dovanojo LSDJS Birštono skyriaus romantikai, užkrėtę savo vizijomis daugelį jaunų ir pagyvenusių moterų, vyrų, porų.

Tad, ko gi trūko kurorto šventėje? Klausimas, į kurį atsakymą žino tik viskuo nepatenkinti niurgzliai.