Informuojame, kad oro temperatūrai atšalus iki 20 laipsnių, į mokyklą gali neiti pradinių ir penktų klasių moksleiviai. Jeigu oro temperatūra siekia minus 25 laipsnius, pamokas praleisti gali ir vyresnių klasių bei profesinių mokyklų, teikiančių vidurinį išsilavinimą, moksleiviai.
Moksleiviams už dėl šalčio praleistas pamokas atidirbti nereikia.
Einantiems į šaltį, pirmiausia reikia pasirūpinti tinkama apranga. Kadangi dažniausiai nušąla kojos ir rankos, reikia dėvėti vilnones, kumštines pirštines bei avėti didesnio dydžio batus.
Koja netgi su vilnone kojine, kuri žiemą būtina, turi būti neapspausta. Taip pat turi laisvi būti ir kojų pirštai. Tinkamiausia kepurė šaltu oru – užrišama. Taip apsaugomos ausys. Atšalus organizmui, krinta jo atsparumas, todėl lengviau limpa virusai ar infekcijos. Kai šalta, žmogus atiduoda šilumą aplinkai – per kvėpavimą, prisilietimus prie šaltų daiktų. Šiluma išspinduliuojama ir dėl netinkamos aprangos, todėl šaltu oru būtina rengtis vilnoniais rūbais, geriausiai – keliais sluoksniais.
Prieš einant į šaltį būtina sočiai pavalgyti. Jau nuo senų senovės žmonės, vykdami dirbti į mišką ar grįžę iš šalto oro, valgydavo riebią sriubą ir mėsos. Žiema – netinkamas metas dietoms. Taip pat būtina gerti vitaminus bei kitaip stiprinti organizmo atsparumą. Tuo tarpu šildytis alkoholiu primygtinai nepatartina. Išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla.
Norintiems nenušalti veido, patariama saugotis skersvėjo bei žvarbaus Šiaurės vėjo. Šąlanti oda iš pradžių pabąla, vėliau pamėlynuoja, pradeda skaudėti. Saugantis nušalimo, veidą reikėtų pasitepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju, kurio sudėtyje yra vandens) kremu.
Ypač akylai reikia prižiūrėti šaltyje žaidžiančius vaikus, kurie patys nejunta, kad jų veidas ar rankos byloja apie pirmuosius nušalimo požymius. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms. Tai susiję su medžiagų apytakos, kraujagyslių pokyčiais jų organizme. Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, neblaivūs.
Birštono savivaldybės gydytojo informacija
