Ignas Šablauskas su Marija Baranauskaite Petrograde išgyveno visus to meto baisumus. Matė bolševikinių matrosų siautėjimą, patyrė bado akimirkas. Buvo atimti ir pavogti pasai, dantų gydytojo pažymėjimas. Jiedu išgyveno tik daugelio mieste buvusių draugų, žymaus tuometinio Petrogrado komiko Antono Moro (nuotraukoje) dėka. Jiedu rašė laiškus į Lietuvą, prašė pagalbos sugrįžti.
1918 m. pabaigoje Valdemaras Vytautas Čarneckis kartu su Aleksandru Stulginskiu suorganizavo Lietuvos karo pabėgėlių grąžinimo komisiją. I. Šablauskas gerai pažinojo Pajiesyje gyvenusį V. V. Čarneckį, tad rašė laiškus jam. Bet tik 1919 m. pabaigoje jiedu su M. Baranauskaite grįžo į Kauną, apsigyveno senajame Čarneckių name – Kalno g. 11 (vėliau – Putvinskio g.) Padedant senam Kauno gydytojui Georgui Rabinovičiui 1920 m. gegužės 28 dieną I. Šablauskui buvo išduotas pažymėjimas, suteikiantis užsiimti dantų gydymo praktika Lietuvoje (LCVA, f.380, ap.2, b.503, l.163).
Dantų gydymo būklė Lietuvoje 1920-1924 m.
1920 m. pradžioje Kauno mieste ir apylinkėse buvo 101 dantų gydytojas. Jie buvo įvairių lygių:
1) iki 1904 m. carinėje Rusijos imperijoje gavę diplomus dantų gydytojai. Jie, kaip rimti specialistai, pasitraukę į Rusiją dantų gydytojai, bet ten buvo dažnai praradę savo pažymėjimus, dokumentus. Be to, grįžus į juos dažnai šnairuojama, kaip į dirbusius priešų laikais; 2) po 1904 m. baigę trumpuosius dantų gydytojų kursus specialistai, nepasižymėję ypatingu profesionalumu; 3) šundaktariai, kuriems kaizerinės okupacijos metu vokiečiai už pinigus buvo suteikę pažymėjimus dantų gydymo praktikai. Buvo daug painiavos ir didelio visuomenės nepasitikėjimo dantų gydytojais.
1921 m. gegužės 12-14 dienomis nepriklausomos Lietuvos valstybės laikinojoje sostinėje įvyko dantų gydytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir I. Šablauskas. Jam suvažiavimo rezoliucijos buvo ypač svarbios:
1) „Visi odontologai (dantų gydytojai ir dantistai) Lietuvos piliečiai, gavę diplomus buvusios Rusijos imperijos universitetuose, skaitomi dantų gydytojais ir turi Lietuvoje praktikos teisę (LCVA, f.380, ap.1, b.276, l.17)
2) „Tolimesnis dantistų formavimas ir šio vardo įgijimas laikomas netinkamu; gauti po 1904 m., ypatingai vokiečių diplomai, gauti Vokiečių okupacijos metu Lietuvoj, negali būti pripažinti duodančiais teisę imtis dantų gydytojo praktikos“ („Medicina“, 1921, nr.6, p.184).
Suvažiavime buvo įformintas dantų technikų paruošimas, taip pat buvo nutarta patikrinti, ar turimi Rusijoje įgyti diplomai yra tikri.
„Patriotinis“ patikrinimas
Tuometinė milicija stengėsi išsiaiškinti I. Šablausko lojalumą Lietuvai, nes visi lenkai dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto okupacijos buvo tuo metu įtariami kaip priešai. Svarbiausia, 1921 m. buvo išsiaiškinta: . „kad Šablovskis yra Lietuvos pilietis ir būnant kaip tokiam turi atitinkamus Lietuvos piliečio dokumentus“ (LCVA, f.380, ap.2, b.503, l.155). Dar vėliau iš milicijos atėjo raštas, kad lenkiškai kalbantis katalikas I. Šablovskis „skaitosi Lietuvos piliečiu, turi asmens liudijimą N.4391 išduotą Milicijos valdybos ant 6 mėnesių. Laike gyvenimo Kaune pil. Ignotas Šablovskis teistas ir tardytas nebuvo, nejudamo turto Kaune neturi“ (Ten pat, p.157). Naujo leidimo dantų gydymo praktikai išdavimas lenkų tautybės (‼ – V.K.) Lietuvos piliečiui užtruko dar 2,5 metų. Tik 1924 m. vasario 29 dieną I. Šablauskui buvo išduotas pažymėjimas, kad „Sveikatos Departamentas pasiremiamas Petrapilio Karo Medicinos Akademijos 1892 m. balandžio mėn. 27 d. išduotu pažymėjimu 120/2191 Lietuvos pil. Šablauskui Ignui leidžia užsiimti gydymo praktika Lietuvoje (Ten pat, p.146).
Ledai pajudėjo, darbas prasidėjo.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
Istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize sugrąžinti iš praeities regiono garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, puoselėdami istorinę sąmonę ir ugdydami kritišką požiūrį į dabarties reiškinius.
