Įspūdis po renginio
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka padovanojo susitikimą su bene žinomiausiu nūdienos lietuvių eseistu Rolandu Rastausku; jo pristatyti atvyko buvęs pastarojo studentas, dabar – literatūrologas ir dėstytojas Rimantas Kmita.
Nors R. Rastauskas, Klaipėdos universiteto docentas, yra parašęs poezijos, pjesių, scenarijų, vis dėlto labiausiai tapatinamas kaip eseistas. Būtent 2011 m. „už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje, už sakinio eleganciją“ jam paskirta Nacionalinė Kultūros ir meno premija.
Skaitantys Rastauską pažįsta jį iš „džiazuojančių tekstų gurmanams“ dviejose esė rinktinėse „Kitas pasaulis“ ir „Privati teritorija“. Jie turbūt galėtų sutikti, kad ši eseistika yra poezija, parašyta proza su tam tikru filosofiniu atspalviu.
Tad ir magėjo susitikime su autoriumi pabandyti sau atsakyti į klausimą: koks jis? Yra žinoma, kad kaip žmogus ir įvairialypis veikėjas yra labai madingas ir laikomas literatūros vakarų pažiba. Kažkas rašė, kad, jam gyvam esant, niekas ir nesugebės iki galo jo tiksliai apibūdinti. Jis yra kitoks – rafinuotas, puikiai jaučiantis žodį, taiklus savo žvilgsniu į pasaulį. Bet ne tiek stipriai kitoks, kad nebūtų juntama bendrystė su tuo, ką ir kaip rašo.
R. Rastauskas, žinomas kaip pasaulio vaikštūnas, kalba, kad niekada neturėjęs ambicijų kurti įprastinę kelionių literatūrą, kurioje objektyviai fiksuojami ir aprašomi kelionių objektai ar lankytinos vietos. Jis rašąs ne apie konkrečią vietą, o apie tai, ką ta vieta daranti su juo. Skaitytojui tokiu būdu paliekama galimybė pažinti save vienoje ar kitoje įžvalgoje.
Susitikimo metu buvo pademonstruotas autoriaus tekstu ir balsu įgarsintas filmas apie laiką, kai prieš keletą metų kartu su fotomenininku Remigijum Treigiu (kilusiu nuo Šilavoto !) pagal programą, viešint Berlyne, gimė „Berlynalijos“ – bendras kūrinys su fotomenininko darbais ir eseisto tekstais.
Į renginio dalyvių klausimus, kaip įsivaizduoja savo skaitytojus, R. Rastauskas atsakė, jog lyg ir jaučia kažkokį neįvardijamą pasaulėjautos partnerį, kurio alsavimą kartais įsivaizduoja už nugaros.
Belieka džiaugtis, jog Nacionalinę bibliotekų savaitę Prienų biblioteka užbaigė išties reikšmingai ir gražiai.
Marytė Žaromskienė
Nepaklūstu beždžioniškam mėgdžiojimui staiga atsidurti viena kryptimi vienodu žingsniu marširuojančio pulko trečioje eilėje – išjungus visas originalaus mąstymo galias.