Nuo 1996 m. Birštone veikia HEPI – Humanistinės ir egzistencinės terapijos institutas, įsikūręs ramioje kurorto gatvelėje netoli Nemuno. Rytų Europos egzistencinės psichoterapijos asociacija, taip pat įregistruota šiame mieste, vienija daugiau kaip 300 šios srities specialistų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos ir kitų šalių.
„Šiuo metu HEPI – trijų savaičių atokvėpis, nors darbas jame vyksta nuolat“, – pasakoja prof. Rimantas Kočiūnas, instituto direktorius, vienas iš egzistencinės terapijos pradininkų Lietuvoje, netikėtai atradęs Birštoną ir jame gyvenantis trylika metų. Dzūkas, tuo metu dėstęs Vilniaus universitete, savo egzistencinės terapijos instituto vizijai dairėsi vietos, kuri nebūtų didmiestyje – nei Vilniuje, nei Kaune – manė apsistoti Druskininkuose, kuriuose baigė mokyklą ir buvo tėvų namai. „Druskininkai jau tada buvo triukšminga vieta, ir kaip parodė laikas – tampanti vis triukšmingesne, todėl šiam sumanymui nelabai tiko,“ – prisiminė instituto kūrimo pradžią R. Kočiūnas. – „Kolega, vaikystę praleidęs Škėvonyse, atsivežė į Birštoną, kuriame buvau gal kartą, ilsėdamasis sanatorijoje netoli miško. Pirmasis įspūdis buvo tiesiog užburiantis, sukrėtė teigiama emocija – šiame miestelyje gyventa kitaip, negu kituose Lietuvos miestuose – tylu, ramu, labai gražu, sutvarkyta. Dabar, žinoma, kurortas sutvarkytas europietiškai, tačiau ir tada buvo išpuoselėtas. Net nekilo mintis, kad institutą galėtume steigti kur nors kitur. „Atvažiuojantys į Birštoną studentai iš posovietinių šalių, taip pat – Izraelio, Lenkijos, ir egzistencinės terapijos lyderiai iš Europos bei Amerikos, atvykstantys į HEPI skaityti paskaitų, būna nustebinti Lietuvos kurorto ramybės, grožio, tvarkos ir galimybės susitelkti susitikimams su savimi. Besimokantys psichoterapijos sako, kad pati Birštono aplinka yra sutelkianti, joje galima koncentruotis, atsiduoti darbui, dėl kurio važiuojama iš toli. Pavyzdžiui, Eva Ratfeldere iš Latvijos, atvykstanti į mokymus 3-4 kartus per metus, neslėpė susižavėjimo lietuvišku kurortu, kuriame galima susikaupti mokslui ir ramiai pailsėti, vaikštant promenada, stebint Nemuno tėkmę.
R. Kočiūnas neslepia, kad apie Humanistinės ir egzistencinės terapijos institutą, įsikūrusį Birštone, rašo solidūs pasaulio psichoterapijos mokslo žurnalai, kaip apie tokio pobūdžio centrą Rytuose, atstovaujantį egzistencinės terapijos paradigmą. Mokymo programa, patvirtinta Lietuvos Psichoterapijos draugijoje ir Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedroje, skirta psichologams, psichoterapeutams, gydytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, dvasininkams ir tiems, kam svarbi gyvenimo kokybė. Institutas vadovaujasi idėja, kad svarbu gydyti ne žmogų, o jo gyvenimą. Egzistencinė terapija tvirtina, kad žmogus pats kuria savo gyvenimą, todėl nagrinėja daugiau ne asmenines problemas, bet gyvenimo uždavinius, su kuriais kiekvienas susiduria. R. Kočiūnas teigia, kad kurdamas instituto programą, vadovavosi savo mokytojo – daktaro Aleksandro Alekseičiko idėja, kad „siela gydo sielą“, kuria jis apibūdino psichoterapijos paskirtį apskritai. Intensyvus terapinis gyvenimas (kaip psichoterapinės pagalbos būdas) – tai kelias, reikalaujantis tam tikrų vertybių, nuolatinių dvasios pastangų. Taip pat, toks kelias labai paprastas, nes jo pagrindas – dėmesingas požiūris į savo ir kito žmogaus gyvenimą, į kuriamus tarpusavio santykius, pasirengimas būti sąžiningam ir teisingam.
HEPI vadovaujasi filosofinės mokyklos atstovų S. Kierkegaard, M. Heidegger požiūriu į žmogų ne kaip į vieną asmenį, bet asmenį su visu pasauliu, neatskiriamą nuo santykių ir pasaulėžiūros. Tokios mokyklos įkurtos Europoje ir Amerikoje. Rugsėjo mėnesį į Birštoną vesti seminarų atvyks du žinomi mokslininkai: prof. Alfried Langle (Austrija), Tarptautinės Logoterapijos ir egzistencinės analizės draugijos įkūrėjas ir prezidentas, bei prof. Mick Cooper (Anglija) dirbantis Strathclyde universitete.
Pasak R. Kočiūno, filosofija gyvenimą analizuoja nuo Antikos laikų ir nagrinėja svarbius egzistencinius klausimus, esminius žmogaus konfliktus: amžinybės, dvasingumo, nerimo, tikėjimo/pasitikėjimo. Šiuolaikinė psichologija mažai kalba apie meilę, prasmę, laimę, kūrybą, vienatvę, džiaugsmą, todėl egzistencinė terapija iš filosofijos semiasi išminties. Profesorius sako, kad HEPI trūko erdvės, kurioje galima bendrauti platesniame žmonių rate, todėl Rytų Europos egzistencinės psichoterapijos asociacija įsteigta tam, kad posovietinių kraštų žmonės, virę tame pačiame katile, turėtų galimybę diskutuoti, mokytis ir susipažinti su pasaulyje žinomais egzistencinės terapijos lyderiais. Studijos rusų kalba buvo sąmoningas apsisprendimas, sudaręs galimybę įvairių kultūrų žmonėms bendrauti tarpusavyje. Šiemet, atsiradus poreikiui, planuojama atgaivinti tradiciją ir rengti mokymus lietuvių kalba. Psichoterapijoje yra svarbus atvirumas, kurio dažnai trūksta Lietuvoje, plačiame kolegų rate. Atvykusieji iš kitų kraštų žmonės jaučiasi laisvi būti asmeniškais, be to, kultūrų skirtumai, savotiškas margumynas, labai praturtina. Egzistencinės terapijos erdvė plečiasi ne tik Lietuvoje, ši tendencija plėtojama vis plačiau Europoje, ir nagrinėja sudėtingus, svarbius žmonėms klausimus, su kuriais susiduriame ypatingai dabar, politinės, socialinės, ekonominės kaitos laikotarpiu.
HEPI organizuojami seminarai ir paskaitos suplanuoti ir kitiems metams: pavasarį į Birštoną skaityti paskaitų yra pakviestas filosofinio konsultavimo pradininkas, dr. Gerd Achenbach (Vokietija). Taip pat seminaruose filosofuos prof. Tomas Sodeika, kiti lietuvių filosofai, nagrinėjantys egzistencinius-laisvės, ribų, atsakomybės, reikšmingumo, savęs pažinimo – klausimus. HEPI diplomai atitinka Europos psichoterapijos asociacijos keliamus reikalavimus, etikos kodeksą ir profesinius standartus. Per 17 instituto gyvavimo metų mokymus baigė apie 300 žmonių ir gavo sertifikatus, o diplomų dėl aukštų reikalavimų išduota mažiau – juos gavo apie 100 specialistų.
Birštono savivaldybės informacija
