Ką žinome apie Algirdą Julių Greimą? Nežinau, kiek iš atsakymų į šį klausimą smagumo turėtų Prienuose apsilankęs „Klausimėlis“. Manau, kad dauguma mūsų jį deramai atremtų; juk polemika, prasidėjusi prieš penkerius metus ir pasibaigusi žymaus semiotiko vardo suteikimu Prienų tiltui bei atminimo lentos pritvirtinimu prie namo, kuriame gyventa, matyt, negalėjo neįsirėžti į atmintį. Apie tai buvo plačiai rašyta ir rajono žiniasklaidoje.
Žinome oficialiai įvardytą, pakankamai pikantiškai skambantį faktą: A. J. Greimas yra vienas labiausiai cituojamų lietuvių pasaulyje – citavimo vidurkis pralenkia Nobelio premijos laureatų citavimo vidurkį. Šio privalumo neturi nė vienas kitas Lietuvos mokslininkas. Tad belieka paminėti, kad A. J. Greimas greta M. K. Čiurlionio šiandien yra vieni žinomiausių lietuvių pasaulyje.
Mes mokame parodyti deramą pagarbą iškiliems kraštiečiams ir juos minime pačiomis įvairiausiomis progomis, tačiau Greimas vis lieka neatrastąja žeme arba ne visai suprantama sritimi. Žinia, semiotika – „kietas“ mokslas, ne visiems paprasta prisikasti iki jos gelmių.
Tačiau prisiminti, grįžti ir nors šiek tiek prisiliesti prie Greimo paskatino Karolio Rimtauto Kašponio sudaryta ir neseniai „Naujojo lanko“ leidyklos išleista knyga „Greimas arti ir toli“. Į Pakuonio biblioteką susirinko ištikimieji jos renginių dalyviai (ačiū jiems už jų smalsumą!).
Knygą pristatė pats jos autorius – energingasis, pasaulį su pranešimais apkeliavęs ir Prienuose apsigyvenęs profesorius. Jo dėka nuveiktas kolosalus kruopštus darbas. Kartu atvyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas. Ir štai reikalą turime su trimis asmenybėmis iš karto – dviem atvykusiomis ir viena aptarinėjama. K. R. Kašponis papasakojo, kaip gimė knyga. Pirmiausia, tai buvo dokumentinės parodos, eksponuotos ten, kur Lietuvoje gyventa Greimų, tarp jų ir Prienuose. Tą medžiagą sudėti į knygą paskatino Tarptautinio semiotikos instituto direktorius, Helsinkio universiteto profesorius E. Tarastis. Priežastis suprantama – pasaulis žino apie Greimo darbus ir tą laiką, kai gyveno užsienyje, bet nieko – apie jo šaknis ir vaikystę. Knygoje begalė nuotraukų ir archyvinių dokumentų kopijų, tekstas, supažindinantis su visu lietuviškuoju Greimų šeimos periodu.
Ne mažiau įdomus paties knygos autoriaus, muzikos teoretiko, profesoriaus K. R. Kašponio gyvenimas ir veikla. Apie ją savo ruožtu pranešimą paruošė docentas R. Aidukas, kurį su profesoriumi vienija bendra muzikos teorijos ir pedagogikos veikla.
Atvežtų knygų netgi pritrūko – visos buvo išpirktos. Ir dar viena smagi detalė: ankstų sekmadienio rytą (renginys vyko šeštadienį) skambina viena renginio dalyvių ir kalba, kad seniai negirdėjusi tokių prasmingų kalbų. Vadinasi, Greimas – didysis prasmių ieškotojas – rado atgarsį.
Marytė Žaromskienė
Gerbiamas Profesoriau, Jūs – gyvas pavyzdys, kad ir užtarnautam poilsyje galima būti aktyviu tyrinėtoju, rasti būdų pasitarnauti mokslui ir dovanoti puikias akimirkas visiems Jūsų sutiktiems žmonėms.
Laimingas Prienų kraštas, turėdamas tokį iškilų intelektualinės veiklos viršūnes pasiekusį mokslininką. Sveikatos Jums