Rūta Vainienė
Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos – komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.
BVP pirmojo ketvirčio augimo rezultatai dar kuklesni, nei prognozuojami metiniai – lyginant su praėjusių metų ketvirčiu augimas siekia 1,5 procento. O štai lyginant su praėjusiu ketvirčiu stebimas 0,6 procento smukimas. Nesinori būti blogų žinių pranašu, bet situacija darosi kiek panaši į 2008 metų pradžią, kai krizės nuojauta jau tvyrojo ore, tik dauguma vis dar svaigo itin gerais 2007 metų rezultatais.
Krizės priežastis dažniausiai yra ta pati – centrinių bankų vykdoma pinigų emisija ir tolimesnis pinigų gaminimas komerciniuose bankuose. Tačiau krizinės ligos simptomai kiekvieną kartą kiek skiriasi. Štai 2008 metų krizė atkeliavo po milžiniško pajamų augimo ir kreditų bumo. Pavyzdžiui, darbo užmokestis Lietuvoje 2007 metais augo apie 20 procentų, būsto paskolos išaugo daugiau nei 60 procentų. Šiuo metu gyventojų optimizmo šaltinis – ne augantis darbo užmokestis, bet žemiausios kada Lietuvos istorijoje buvusios palūkanų normos.
Šių metų pirmojo ketvirčio būsto kreditavimo rezultatas – 13 procentų augimas, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. Nors paskolų likučiai stipriai nedidėja, nes gyventojai grąžina nemažai paskolų, vis tik aktyvumas paskolų rinkoje jau gerą pusmetį tikrai nemažas. Jei pernykštis sukrutimas galėjo būti siejamas su euro įvedimu, tai dabartiniu metu jį skatina mažos palūkanos ir planuojami kreditavimo sugriežtinimai.
Ant paskolų grėblio Lietuvos gyventojai jau buvo užlipę. Siekiant nuo skolų naštos gelbėti per stipriai surizikavusius skolininkus buvo netgi priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Tačiau žmonėms ne itin patinka mokytis iš svetimų klaidų, todėl situacijos linkusios kartotis. Juolab, kad visa aplinka tam itin palanki – plėtros įmonės intensyviai įgyvendina naujus statybų projektus ir yra pasirengusios plėtoti naujus. Bankai, tuo tarpu, sėdi ant pinigų „maišų“, tad vėl būtų linkę lengviau išduoti kreditus. Negana to, kartu su kreditu jie ima siūlyti ir kitus, savo dukterinių įmonių produktus – draudimą, pensijų kaupimą, kad gyventojai su visais savo finansais atsiduotų į vieno paslaugos teikėjo globą.
Lietuvos bankas, siekdamas užkirsti kelią galimam neatsakingumui, nuo liepos 1 dienos ketina sugriežtinti gyventojų kreditavimą. Siūloma sutrumpinti maksimalų būsto paskolos terminą nuo 40 iki 25 metų. Taip pat siūloma, kad bankai vertintų gyventojų mokumą su prielaida, kad palūkanų normos per ilgą paskolos laikotarpį gali gana stipriai pakilti.
Vis tik geriausia būtų, kad ne tik bankai būtų įpareigoti skolinti atsakingai, bet ir gyventojai kiek atsargiau vertintų savo galimybes šioje ne itin stabilioje ekonominėje aplinkoje.
Komentaras LRT radijui
2015-05-13
