Gražų rugsėjį, dar primenantį ką tik žaliavusią vasarą, išlydi Šv. Mykolo Arkangelo atlaidai Jiezne.
Tai titulinė parapijos šventė, skiriama angelų armijos vadovui, žmonijos gelbėtojui nuo pikto, Liuciferio nugalėtojui ir Dievo valios vykdytojui. Šv. Mykolas (Michaelis, „toks kaip Dievas“) paveiksluose dažniausiai vaizduojamas kaip jaunikaitis su skydu ir šarvais, rankoje laikantis kardą arba žemės rutulį ir ietį, pamynęs po kojomis demoną. Toks paveikslas puikuojasi ir Jiezno bažnyčioje virš altoriaus, didelis ir ryškus, tapytas garsiojo dailininko Nikodemo Silvanavičiaus. Pasak šv. Mišias aukojusio kunigo Lauryno, šiuo kūriniu jiezniečiai turėtų itin didžiuotis, nes vargu ar kokioje nors kitoje bažnyčioje yra panašaus dydžio šio šventojo atvaizdas.
Nors į pagrindinę parapijos šventę susirinko nedaug tikinčiųjų, tačiau jai nušvito graži, saulėta diena. Kartu su jiezniečiais choristais tikinčiuosius džiugino ir svečių iš Vilniaus Arkikatedros balsai – įprastas ir negirdėtas dar šiame krašte giesmes giedojo liaudies giesmių ansamblis. Prie pagrindinio altoriaus dar vienas svarbus šios šventės akcentas – iš žalumynų, vaisių ir daržovių sudėliotas dailus kūrinys, o į kunigo Lauryno rankas jiezniečiai atnešė šiųmečio derliaus duoną ir pyragą, daržų ir sodų gėrybes, vaisių gėrimus. Visa tai – Padėkos dienos puošmenos, kurios, kaip ir tai sukūrę žemdirbiai, buvo palaiminti nešti į mūsų gyvenimus gerovę, šilumą ir sotį.
Šiandienos pasaulis jau mažas, jį galima greitai ir lengvai apkeliauti lėktuvais, traukiniais, automobiliais. Visus keliaujančiuosius ir vairuojančiuosius angelų globai rugsėjo 29-ąją paveda mūsų maldos, tačiau nereikia pamiršti ir paprasto atsargumo, atsakomybės už save ir kitus, budrumo ir mandagumo. Kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo, sako liaudies išmintis, o maldelė savo Angelui sargui tikrai nepakenks. Kaip nepakenks ir kunigo Lauryno palaiminimai vairuotojams bei jų automobilių šventinimai, kuriuos gavo kantriausi atlaidų dalyviai, išbuvę juose iki pat pabaigos, pagerbę krepšinio turnyro šv. Mykolo taurei laimėti nugalėtojus.
Pati šventės pabaiga – smagus ir malonus pasibuvimas prie Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro, kur akis džiugino grožybės, sukurtos jaunų ir vyresnių menininkų iš daržo ir sodo gėrybių. Galvos skausmas užpuolė komisiją, turėjusią išrinkti apdovanojimų vertus kūrinius ir jų autorius. Ką pasirinkti tokioje daugybėje grožio ir nenuskriausti kitų? Galvosūkį komisija išsprendė, o seniūnas Algis Bartusevičius apdovanojo keturis parodos dalyvius, kurių darbus labiausiai gyrė publika.
Meilią šilumą dovanojo saulutė tiems, kas po atlaidų nepatingėjo ateiti pasiklausyti smagaus kapelos „Jieznelė“ ir vilniečių koncerto. Paganius akis į rudens grožybes, su kaimynu apie derlių pasikalbėjus, galima ir į namus traukti, kur ant stalo jau garuoja šviežių bulvių blynai, kugelis ar cepelinai, kur iš klėčių ir rūsių sielą raminančiu kvapu dvelkia šiųmetis derlius. Už jį, už gyvenimo ramybę ir gerovę jiezniečiai ir padėkojo Aukščiausiajam, minėdami jo arkangelo Mykolo dieną.
Alba Zujūtė
Labai gražus straipsnis. Kas autorius?